K. Gudmonaitė spektaklyje „Šventė“ dirba su negalią turinčiais aktoriais

Rež. Kamilės Gudmonaitės spektaklio „Šventė“ kūrybinė komanda. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Nors spektaklyje kalbama apie negalią, galų gale nei kūrybinė komanda, nei žiūrovai nebemato negalios – jie mato tik labiausiai įgalius, laisvus žmones, kurie švenčia savo egzistavimą, savo gimimą, patį gyvenimą“, – apie spektaklį „Šventė“, kuriamą kartu su negalią turinčiais žmonėmis, pasakoja režisierė Kamilė Gudmonaitė.

Pačių vaidinančiųjų dokumentiniais pasakojimais paremto spektaklio etapinis pristatymas jau įvyko OKT / Vilniaus miesto teatre. Rugsėjo mėnesį čia įvyks ir premjera.

„Šventės“ kūrėjai tokį spektaklį stato vedami aiškaus pojūčio, kad neįgalumas vis dar yra nematoma visuomenės kategorija. Norint ją suprasti, prie paties neįgalumo reikia artinti tiek teatrą, tiek žiūrovus, stengiantis pažvelgti į jo esmę, stebint, ką patys negalią turintys asmenys mąsto apie neįgalumą kaip fenomeną. Spektaklyje kūrėjai siekia apnuoginti normalumo sąvoką ir iškelti klausimą apie galimą žmogaus egzistavimo įvairovę, pojūčių ir potyrių įvairumą.

„Kūrybinis procesas nebuvo lengvas – vis dėlto kalbėti neįgalumo tema nėra įprasta ar drąsu, ypač Lietuvoje. Reikėjo laiko, kad atsivertume, kad išdrįstume kalbėti apie sau labai jautrius ir subtilius dalykus. Visas procesas man labiausiai atskleidė tai, kad, nors spektaklyje kalbama apie negalią, galų gale nei kūrybinė komanda, nei žiūrovai nebemato negalios – jie mato tik labiausiai įgalius, laisvus žmones, kurie švenčia savo egzistavimą, savo gimimą, patį gyvenimą“, – apie iššūkius ir atradimus pasakoja režisierė K. Gudmonaitė.

Oficiali statistika skelbia, kad neįgalieji Lietuvoje sudaro apie 9 proc. visų gyventojų – tai beveik kas dešimtas šalies gyventojas. Vis dėlto dauguma negalios neturinčių asmenų apklausos metu drąsiai teigia, kad neįgalių asmenų Lietuvoje apskritai nėra.

Rež. Kamilės Gudmonaitės spektaklio „Šventė“ repeticija. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Lietuvoje neįgalieji vis dar yra atskiriami negalvojant, kad jų subkultūra galėtų prisidėti prie alternatyvios, sinestetinės ar kitaip ypatingos egzistencinės pasaulėjautos puoselėjimo. Pavyzdžiui, klausos ar regėjimo negalią turintys asmenys išvystę puikius taktilinius sugebėjimus, tačiau dažniausiai jų pasaulėjauta izoliuojama matant tik neigiamas charakteristikas. Jie dažnai būna priversti plėtoti tokį patį pasaulio žinojimą kaip neturintys negalios, nors galėtų turėti kitokį, kitaip turiningesnį. Galiausiai kyla klausimas, kiek „įgaliuose“ žmonėse yra negalios, kodėl taip sunku priimti savo kūno ar asmenybės aspektus, ko mus gali išmokyti suvokimas, kad esame visokie: įvairūs, keisti, tragiški, kartais – juokingi“, – taip „Šventę“ pristato jos kūrėjai.

Spektaklio pavadinimas „Šventė“ yra tarsi nuoroda, kad žiūrovai bus kviečiami į egzistavimo ir įvairovės šventę, buvimo tokiu, koks esi, vakarėlį.

Spektaklyje vaidina įvairias negalias – fizinę, psichikos, protinę, sensorinę – turintys žmonės. Juos padėjo suburti Naujasis teatras. Dramaturgija kuriama dokumentiškai, remiantis jų pasidalinimais, istorijomis, diskusijomis su kūrybine komanda.

Režisierė K. Gudmonaitė subūrė įdomią kūrybinę komandą. Tai dramaturgė Laura Švedaitė, scenografijos, kostiumų dailininkė Barbora Šulniūtė, choreografas Mantas Stabačinskas, kompozitorius Simonas Šipavičius, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Spektaklyje vaidmenis kuria Loreta Taluntytė, Kristina Šaparauskaitė, Oleg Dlugovskij, Božena Burokienė, Justina Platakytė, Juozas Čepulis ir Mantas Stabačinskas.

Spektaklį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

OKT informacija