Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Ką derėtų pasiimti į žygius

Unsplash.com nuotrauka

Tekstas perpublikuojamas iš Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ 2021 m. Nr. 7

Keliaujame kiekvienas. Ne tik vasarą, ne tik į mišką. Kiek praktika rodo, keliaujantieji dažnai jau turi susiformavusią tradiciją, ką ir kaip krauti į kuprinę (aš, pavyzdžiui, visada imu knygą), jie retai kiekvieną kartą laužo galvą. Nepaisant žygeiviškos patirties, dažnai kai kurių dalykų nepasiimame – nors derėtų.

Žinoma, kelionės Lietuvoje retai kada būna ekstremalios, tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti, tad svarbu būti pasiruošus. Vėlgi, kiekvienai situacijai neįmanoma būti pasirengus, tačiau galimas variantas – turėti universalų komplektą, kuris galėtų pagelbėti įvairiose situacijose. Jų pasitaiko įvairių, kartais žmonės patenka į ekstremalią situaciją nieko neturėdami, kartais su visa ekipuote. Pirmuoju atveju išlikti padeda įgūdžiai, antruoju – turimi įrankiai. Trumpai apie tai ir papasakosime.

Pradėkime nuo to, kad toliau išvardytas komplektas nėra aksioma ir jis gali kisti nuo asmeninių įgūdžių bei poreikių ir nuo žygio pobūdžio. Vieni dalykai svarbesni sausumoje, kiti – jūroje, tad visuomet atkreipkite dėmesį į tai, kur ir kaip teks keliauti. Jei naudojate kokius nors įrankius ar prietaisus, su jų veikimo principais bei galimybėmis susipažinkite dar prieš iškeliaudami, nes patekus į ekstremalią situaciją bus laikas, kai reikės išgyventi, o ne mokytis ar aiškintis, kaip veikia tavo pasiimti prietaisai.

Peilis. Jei išlikėjas turi peilį, idealu. Peilis išties yra pats svarbiausias daugumoje išlikimo situacijų patekus į bėdą gamtoje, tad kiekvienas keliautojas turėtų jį nešiotis. Žinoma, vienokio peilio reikia keliaujant į kalnus, kitokio – stovyklaujant prie ežero. Peilis gali praversti net ir ekskursijoje apžiūrėti kitos šalies miesto įžymybių. Jų esama įvairiausių, tad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį.

Visai pravartu turėti peilį, į kurio rankeną galima įdėti nedidelį išgyvenimo rinkinuką. Esama išgyventojų peilių, kurių dėkle integruoti skiltuvai, virvės ir panašūs įrankiai. Kad ir koks būtų peilis, svarbiausia, kad jis būtų kokybiškas, nelūžtų ar neatšiptų po pirmo pjovimo bei tarnautų ilgai.

Broliai Eduardas Klimenka ir Gabrielius E. Klimenka. Asmeninio archyvo nuotrauka

Švilpukas. Ne, jis neturi nieko bendra su sporto varžybomis. Šiuo atveju švilpukas pravers pasiklydus. Esant tokiai situacijai ilgai neparėkausime, o nusėdus balsui švilpukas atliks signalo funkciją. Juo labiau, kad jis girdisi toliau nei balsas. Tiesa, tie, kas moka švilpti, neretai pasikliauja savo gebėjimais, tačiau esama situacijų, kai lūpos arba pirštai sužeisti, tad švilpimas gali ir nepavykti.

Paprastas švilpukas, net ir būnant sužeistam bei išsekusiam, be vargo padės išgauti toli girdimą garsą. Taip pat dera turėti ir kitų signalinių įrankių: raketinį pistoletą, veidrodėlį ir pan. Taip pat mokėti jais naudotis ir žinoti tarptautinius pavojaus signalus.

Ugnis. Nors išlikėjai pamišę dėl skiltuvų, profesionalus išlikėjas visuomet turi žiebtuvėlį, degtukų ir prakurų. Šie dalykai turi būti saugiai supakuoti į sandarią talpyklą. Skiltuvas – smagus reikalas, bet jei yra paprastesnis ugnies įdegimo šaltinis, nuo to tik geriau. Taip pat šioje talpykloje turėtų būti įdėta ir sausų prakurų, kurios pravers lyjant. Tokiu oru gali būti sudėtinga rasti sausų prakurų, net ir randant gaištamas laikas ir eikvojama papildoma energija. Nedidelis maišelis su prakuromis tausos tavo jėgas ir laiką, kurie gali būti svarbūs ekstremalioje situacijoje.

Žvakė. Pala, juk ne viduramžiais gyvename, dabar naudojamasi žibintuvėliais! Na, bet juk ir nesiūlome jos naudoti vietoj žibintuvėlio. Žvakė turi begalę kitų panaudojimo funkcijų. Ją galima naudoti ugniai įdegti, pavyzdžiui, vietoje prakurų; vašku suteptos prakuros taps fakelu; nesant galimybės susikurti laužo dėl šilumos, su žvake galima susišildyti nedidelę patalpą, pavyzdžiui, automobilį ir pan. Žibintuvėlis taip pat svarbus. Jį laikome sausai ir saugiai, kad esant reikalui jis mūsų neapviltų.

Kompasas ir žemėlapis. Kompasą turėti ir juo naudotis dera mokėti bet kokiam keliautojui. Išvis tobula, jei turi GPS navigaciją, tačiau ši nėra tokia patikima kaip kompasas, nes gali išsikrauti. Turint kompasą ir navigatorių galima jais naudotis paeiliui. Pasitikslini vietą ir kryptį per navigatorių, tam tikrą laiką pagal kompasą ir vėl navigatoriuje. Žinoma, ne visi turi navigaciją, ne visų telefonų baterijos laiko ilgiau nei vieną dieną, tad be galo svarbu turėti vietovės, kurioje keliaujama, žemėlapį. Geriausia jį įlaminuoti.

Žemėlapiu naudotis pradedama dar gerokai iki kelionės pradžios. Jame pažymime maršrutą ir sustojimo vietas, tačiau greta to išsistudijuojame visą maršrutą ir jo apylinkes, atkreipiame dėmesį į pažymėtus objektus (kalnas, namas, upė, kelias ir t. t.), įsidėmime, kur kas yra, nes šios žinios gali būti lemiamos, jei patekęs į ekstremalią situaciją nebeturėsi žemėlapio.

Unsplash.com nuotrauka

Gertuvė. Joje turėtų būti vandens, o ne kokio nors kito gėrimo. Gali būti ir arbata, bet svarbiausia, kad ne kava ar koks nors taurus ar nelabai taurus gėrimas. Gertuvė visuomet turėtų būti prie tavęs, pavyzdžiui, prisegta prie diržo. Tai svarbu, jei išeini už stovyklos ribų ar judi be kuprinės. Vanduo – išgyvenimo pagrindas, tad nepamiršk jo. Taip pat būtų gerai turėti ir vandens filtravimo įrankių: dezinfekcinių tablečių, jodo, filtro ir pan.

Maistas. Visuomet turėk neliečiamą maisto atsargą, kuria pasinaudosi tik nenumatytu atveju. Tai maisto davinys bent vienai parai, pavyzdžiui, kariškas „sausiakas“. Tokį rinkinuką galima pasidaryti ir pačiam: konservuota arba vytinta mėsa, šokoladukas, sausainiai, riešutai ir pan. padės be vargo išgyventi vieną dvi paras.

Virtuvės reikmenys. Nors išgyvenimo akademija „KlimEndka“ mėgsta improvizuoti su virtuvės įrankių gamyba, žygiuose jie praverčia. Turėdami katiliuką labai lengvai galime virti vandenį bei maistą (kaip žinoma, bet kokį vandenį iš gamtos dera virinti, o ir maistą geriau vartoti virtą, nes žalias jis sunkiai virškinamas, o keptas, nepaisant to, kad skanesnis, netenka dalies maistingųjų medžiagų).

Šaukštas ir šakutė gali praversti ne tik kaip stalo įrankiai, pavyzdžiui, pagaląstas šaukšto kraštas gali atstoti peilį, o šakutė – padėti ginantis. Pravartu turėti primusą arba skiedrinę. Primusui nereikia ieškoti kuro gamtoje, o skiedrinė gali gerokai palengvinti žygeivio gyvenimą, nes reikalauja mažai kuro ir duoda daug kaitros maisto gamybai.

Vaistinėlė. Tai – individualus dalykas, tačiau tam tikros priemonės joje privalo būti: bintas, pleistras, dezinfekantas, turniketas, vaistai nuo skausmo ir viduriavimo. Tai minimumas, kuris reikalingas. Bet kuriuo atveju vaistinėlę reikia pasirengti priklausomai nuo žygio pobūdžio ir asmeninių sveikatos poreikių. Į žygį Arktyje žiemos metu veikiausiai nereikia dėtis priemonių, palengvinančių uodų įkandimo sukeltą niežulį, o turint alergiją bitėms būtų negerai vaistinėlės nepapildyti adrenalinu ir kitomis priemonėmis.

Vaistinėlės turinį derėtų išsistudijuoti gerokai prieš žygio pradžią, pasimokyti, kaip kas veikia ir kas nuo ko padeda, nes nutikus bėdai turėsi veikti automatiškai, tada nebus laiko studijuoti etikečių ir jutube ieškoti pamokėlių, kaip įstatyti nazofaringinį vamzdelį.

Unsplash.com nuotrauka

Higienos reikmenys. Ko gero, sutiksi, kad dažnas žygeivis kelionių metu apleidžia higieną: nevalo dantų, nesiprausia, nesiskuta. Bent jau mes, kai mokyklos metais išeidavome į žygius, grįždavome prasrutę, ir smirdinčios kojinės būdavo tam tikro pasididžiavimo objektas. Na, bet jaunystė – kvailystė.

Higiena be galo svarbus dalykas išgyvenimo kontekste, tad žygeivis turėtų turėti bent jau dantų šepetuką, muilo ir skutimosi reikmenų. Nepaisant begalės tik fantazija apribotų šių priemonių, sakykime, ne visai ortodoksiškų, panaudojimo būdų išliekant higienos laikymasis neleidžia kristi moralei ir ūpui. Higienos procedūrų keliama rutina turi teigiamą psichologinį poveikį mūsų sąmonei. Evoliuciškai taip jau įprasta, kad gyvūnas nesišvarina, kol yra pavojus, tad atlikdami švarinimosi procedūras apgauname savo smegenis ir jaučiamės saugesni. Saugumo pojūtis leidžia nepanikuoti ir racionaliai mąstyti.

Virvė, viela, lipni juosta… Savo kuprinėje pravartu turėti bent kelis metrus virvės, vielos ir lipnios juostos. Yra toks juokelis: jei nepavyko sutaisyti daikto, vadinasi, per mažai panaudojai lipnios juostos. Juokas juokais, bet šie trys išvardyti dalykai tikrai palengvina išlikimą, nes nutinka visko: plyšta kuprinės diržai, lūžta peilio rankena ir t. t. Bazinio šaulio kurso pratybose buvo ir toks atvejis, kai nuo drėgmės šauliui batai atsiklijavo nuo pado, tad jis apvyniojo batus lipnia juosta ir taip galėjo tęsti judėjimą. Taip pat pravartu turėti ir siuvimo reikmenų, ir ne tik drabužiams lopyti, nes adata gali pagebėti nustatant pasaulio kryptis, o žirklutės – peiliuką.

Ryšio priemonės ir papildoma energija. Telefonas, GPS navigacija ar racija gali praversti nutikus nelaimei. Nekalbant apie kitus parametrus, svarbu atkreipti dėmesį į baterijos veikimo laiką. Jei baterija nėra galinga, reikėtų ją tausoti nenumatytam atvejui. Tačiau derėtų nepamiršti ir papildomo energijos šaltinio, pavyzdžiui, nešiojamas įkroviklis įkraunamiems įrenginiams arba tinkamo tipo baterijos priemonėms, kurias naudojate.

Unsplash.com nuotrauka

Avarinis komplektas. Tai mini versija to, ką aprašėme. Šį komplektą viso žygio metu turėkite prie savęs. Tai turėtų būti kompaktiškas rinkinukas. Patarimas: visada geriau išgyvenimo rinkinį susirinkti pačiam. Paprastai perkame kuo pigesnį, bet kaip sako liaudies išmintis: pigią mėsą šunys ėda. Gamintojai ne visada į rinkinius deda kokybiškus daiktus. Jie būna labiau suvenyriniai. Kuo mažiau pastangų, tuo daugiau efekto.

Geriausia, jei turi prie kokio diržo ar kišenėje metalinę dėžutę. Ją galima panaudoti kaip indą vandeniui virti, mažas kompasas padės rasti kelią, skiltuvėlis – sukurti ugnį, žvejybos reikmenys – susirasti maisto, o šokoladukas bent kelioms valandoms suteiks energijos.

Antras patarimas: atkreipk dėmesį į daiktų svorį ir efektyvumą. Kiekvienas papildomas kilogramas apsunkina tavo judėjimą, o neefektyvus daikto veikimas naudos neduoda.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?