„Ką jis čia tauzija?“ Apie popiežiškuosius leptelėjimus

Skaityk ne tik antraštes. Tūlas interneto naudotojas paprastai skaito antraštę, kiek rimtesnis užmeta akį dar ir į pirmą pastraipą, tačiau retas kuris skaito visą tekstą, o vėliau tikrina informaciją. Turbūt visi esame pastebėję, kad antraštės ne visada atitinka tekste išsakytas mintis, tačiau net ir tai žinodami visuomet lipame ant to paties grėblio ir išvadas daromės tik iš antraštės. Populiarioji arba propagandinė žiniasklaida daro klikabilias antraštes, kad žmogus norėtų jas atsidaryti. Atsidaręs, nepriklausomai nuo to, ar skaitė tekstą, ar ne, jis jau susiformuoja tam tikrą nuomonę.

Klikabilios antraštės yra skirtos sudominti ir suklaidinti. Šis įrankis puikiai žinomas visiems melagienų, reklamos ir propagandos kūrėjams. Jei atpažįsti savyje tokių antraščių gerbėją, tuomet žinai, kad esi dezinformacijos auka. O jei šį tekstą paspaudei tik dėl pavadinimo, tuomet privalai skaityti jį toliau, nes tai reiškia, kad ir kitas situacijas vertini antraštiškai ir klikabiliai.

Naudok kelias žiniasklaidos priemones. Kliaudamasis tik viena žiniasklaidos priemone, turėsi jos suformuotą nuomonę, todėl pravartu skaityti kelis nepriklausomus šaltinius. Žinoma, tai negarantuoja, kad prisikapstysi prie tiesos, bet tai jau bus žingsnis į tiesos pažinimą.

Skaityk kokybišką ir oficialią žiniasklaidą. Tokia žiniasklaida atlieka tam tikro filtro vaidmenį. Joje paprastai neskleidžiamos melagienos, bet tik patikrinta informacija. Popiežius pasakė kažką keisto? Ar tikrai verta pasitikėti neaiškios kilmės ir prastą reputaciją turinčiu dienraščiu bei iš jo perspausdintais tekstais? O gal geriau susirasti oficialų Vatikano išaiškinimą?

Tikrink faktus. Kažkada seriale „X failai“ nuskambėjo frazė: „Nepasitikėk niekuo“ (ang. Trust no one). Šis principas tinka bet kokiai žiniasklaidoje sklindančiai informacijai. Tiems, kurie ragavę mokslo ar turi išlavintą kritišką mąstymą, yra lengviau, nes jie natūraliai nepasitiki jokia kontroversiška informacija, tad nuolat ją tikrina. Žinoma, jei tikrinsime kiekvieną neaiškią mintį, ko gero, daugiau nieko gyvenime neveiksime, tik tai. Čia tiesiog norisi priminti, kad visada pravartu patikrinti keistai, per gerai ar kontroversiškai skambančią informaciją. Tikrinti padės prieš tai paminėta kokybiška ir oficiali žiniasklaida.

Skaityk kontekstą. Jei esi iš tų, kurie nepasiduoda klikabilių antraščių vilionėms ir skaitai visą tekstą, tuomet pravartu įsiskaityti į kontekstą. Skaitant interviu dera įsivertinti, ar jis pateiktas klausimų-atsakymų forma, nes tokiuose lengvai matomas kontekstas; jei interviu paremtas persakymu, tuomet turėtų įsijungti raudona lempelė DĖMESIO. Perpasakojamieji interviu visiškai iškreipia kontekstą, nes juose nesilaikoma originalios pokalbio eigos, nematome klausimų ir po jais sekančių atsakymų, tad tokia informacija be galo lengva manipuliuoti, o cituojamus atsakymus įvilkti į visiškai juos iškreipiantį rūbą.

Ugdyk kritinį mąstymą. Krikščionis kaip niekas kitas turėtų ugdytis kritinį mąstymą, nes jis leidžia gyventi tiesoje ir „nepasimauti“ informacinės dezinformacijos raute. Kritinis mąstymas padeda analizuoti reiškinius ir situacijas, tuomet galime daryti objektyvias išvadas ir išvengti subjektyvaus ar kieno nors kito suformuoto situacijos vertinimo.

Skirk nuomonę ir faktą. Vienas iš Merfio dėsnių teigia, kad nuomonė yra pats netiksliausias matavimo vienetas. Populiarioji žiniasklaida paprastai pateikia nuomones, o faktus paprastai pateikia dokumentai, oficialūs ir moksliniai šaltiniai. Tad, kitąkart išgirdęs kažkokią kontroversiškai skambančią popiežiaus Pranciškaus ištarą, pabandyk įsivertinti, ar žiniasklaidos priemonė pateikia faktą ar nuomonę. Atlikęs šį mažą įsivertinimą neretai gali likti maloniai nustebęs. Čia svarbus ištaros svoris. Bažnyčios mokymo kontekste didelį svorį turi Bažnyčios dokumentuose išsakytos popiežiaus mintys, o interviu svoris yra niekinis; tai tas pats, lyg prie alaus bokalo kažką pašnekėtume, o kitas pultų tai vertinti kaip valstybinio lygmens svarbų pareiškimą.

Žinok Bažnyčios mokymą ir požiūrį. Žinodamas, ko moko Bažnyčia ir koks jos požiūris į vienus ar kitus dalykus, lengviau suvoksi, kurios popiežiui priskiriamos ištaros gali būti melagiena. Kita vertus, net jei ištara ir pasirodys tikra, žinodamas, ko iš tiesų moko Bažnyčia, nesusvyruosi tikėjime, nes popiežius irgi žmogus, tad gali turėti asmeninę nuomonę. Galų gale, jei Bažnyčia nėra apibrėžusi kokio nors dalyko, popiežius gali išreikšti savo asmeninę nuomonę, tad čia turėtume grįžti į prieš tai buvusį punktą ir skirti, kur yra asmeninė popiežiaus nuomonė, o kur faktas.

Šiuo tekstuku nesiekiau užsiimti popiežiškųjų ištarų apologetika, tiesiog norisi paraginti krikščionis neskubėti negatyviai vertinti vieno ar kito pasisakymo ar interviu ir priminti apaštalo Pauliaus mintį: Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite! (1 Tes 5, 21). Neskubėkime daryti išvadų iš antraščių ar neaiškios kilmės interviu. Na, o jei šį tekstuką atsidarei dėl jo pavadinimo ir prisikasei iki šios teksto dalies, reiškia, kad tau greičiausiai viskas gerai ir tu sieki pažinti, kas iš tiesų buvo pasakyta ir ką mums siekia atskleisti interviu rengėjas.