Ką krikščionybė sako apie žmogaus kūną?

Irena Eglė Laumenskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Vilniaus akademinės sielovados centras pristato katalikišką tinklalaidę „Galim(a) aiškiau“. Savo klausimus užduoti ir temas siūlyti gali visi norintieji, o atsakymų tinklalaidės rengėjai ieškos kartu su įvairių sričių specialistais, išmanančiais „bažnytinius reikalus“.

Šį kartą tinklalaidėje nagrinėjama krikščioniška antropologija – Bažnyčios mokymas apie žmogų. Kaip suprantame seksualinę tapatybę? Kokie vyrų ir moterų vaidmenys randami Biblijoje? Žmogaus kūno reikšmė krikščioniškoje antropologijoje. Į šiuos ir kitus klausimus atsako humanitarinių mokslų daktarė Irena Eglė Laumenskaitė. Pašnekovę kalbina Juozapas Pričinas.

„Kodėl mes dabar turime lytinę sumaištį? Todėl, kad yra sutrikdytas lytinės tapatybės formavimasis. Kaip formuojasi lytinė tapatybė? Vaikas pradeda atpažinti savo kūno panašumą į mamą arba į tėtį. Jis žino, kad yra kaip tėtis, jeigu berniukas, arba kaip mama, jeigu mergaitė. Kitas dalykas – jis tada turi atskaitos taškus – ypač elgesio požiūriu. Formuojasi santykiai ir su vyru, ir su moterimi – jeigu yra normali raida.

Tada labai svarbu vaikui matyti santykį tarp vyro ir moters. Jeigu jis turi sveiką emocinę aplinką, mylinčius tėvą ir motiną, tada lytinė tapatybė susiformuos ir neturės sutrikimų, tuo labiau kad anksčiau šitaip neveikdavo ideologija. Kitas dalykas – anksčiau labai normaliai žiūrėdavome į paauglystėje vykstančias sumaištis. Kodėl jų atsiranda? Nes pubertaciniu periodu atsiranda mūsų seksualumo pagrindas. Vystosi vyriški ir moteriški hormonai. Jeigu mes turime sveikus emocinius, socialinius pagrindus, jeigu turime santykio su vyru ir moterimi patirtį, mums bus lengviau suformuoti savo lytinę tapatybę, kuri remiasi abiem patirtimis.

Nebuvo tokia tamsi tradicinė kultūra. Aš turiu galvoje, kad būdavo moterų ir vyrų ratai, kur berniukai arba mergaitės formuodavo savo tapatybę atskirai, santykyje su tokiomis pačiomis arba tokiais pačiais, o paskui prasidėdavo santykis tarpusavyje. Be to, darbo ir šeimos sritys nebuvo atskirtos iki naujųjų laikų, kol atsirado fabrikas. Vadinasi, tėvą ir motiną vaikai matydavo bendradarbiaujančius ir darbo srityje. Dėl to ta lytinė tapatybė buvo gan stabili“, – sako dr. I. E. Laumenskaitė.

Turite klausimų, į kuriuos įtikinamų ir aiškių atsakymų dar negirdėjote? Nežinojote, kaip atsakyti, kai iškyla klausimų diskusijose su draugais? Rašykite Vilniaus akademinės sielovados centrui feisbuko paskyroje ar el. paštu studentai@vilnensis.lt ir atsakymus išgirskite tinklalaidėse, kurios klausytojus pasieks du kartus per mėnesį.