Ką mes valgome? #Kalėdos

Nors ir kitokios šiųmetės šventės, tačiau maistą – skalsesnį ar kuklesnį – ruošiame visi. „Bernardinų“ redakcijos žmonės dalijasi receptais patiekalų, kurie ne kartą išbandyti, gaminami ir ragaujami jau ne vienus metus.

Taip pat, žinoma, sveikiname šv. Kalėdų proga ir dėkojame, kad esate drauge.

Veronika Kimbrytė, direktorė

Silkė su cinamonu

„O mėsos bus?“ – kadaise paklausė mano trejų metų sesuo, kritišku žvilgsniu įvertinusi močiutės namuose padengtą Kūčių stalą. Ir tas posakis jau kelis dešimtmečius vis prisimenamas šventiniu periodu. O ant vaikystės Kūčių stalo paprastai rasdavome džiovintų vaisių kompoto, spanguolių kisieliaus, raudonos mišrainės su pupelėmis, farširuotą karpį, gardžių pyragaičių su grybais ir garuojančiu grybų sultiniu. Ir, žinoma, pačių įvairiausių silkių: su baravykais, morkomis, obuoliais, razinomis ir pan. Silkė su cinamonu, kurios receptu dalinuosi, ilgą laiką man buvo mažiausiai ragautina greta silkės su obuoliais. Bet ilgainiui, kintant skoniui ir lavinant receptorius, aš ją pamėgau, ne tik dėl to, kad labai paprasta gaminti, bet ir todėl, kad tikrai skanu.

Tiesa, yra papildomų sąlygų* (kuo anksčiau prieš šventes ji gaminama, tuo gardesnę šventinės vakarienės metu ją skanaujame).

Šiam patiekalui mums prireiks:

*1 savaitės laiko patiekalui „bręsti“ (jei neturite savaitės, tiks ir kelios dienos – bent jau trys būtų gerai)

1 didelės, riebios, ne itin sūrios silkės arba dviejų filė

2 svogūnų (tinka ir paprastieji, bet gardžiau baltieji – jų saldumas itin dera tiek su silke, tiek su citrina)

2 arbatinių šaukštelių cinamono (su kaupu)

2 valgomųjų šaukštų rudojo cukraus

1 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų

150–200 ml aliejaus (geriau saulėgrąžų, nes net ir pats geriausias alyvuogių aliejus suteikia šiam patiekalui nereikalingo prieskonio)

1 citrinos sulčių (blogiausiu atveju tiktų ir actas, bet su sultimis skonis bus švelnesnis)

Taigi, pjaustome silkės filė nemažais gabalėliais, svogūnus – žiedais, sumaišome cukrų su cinamonu ir juodaisiais pipirais, o citrinos sultis supilame į aliejų. Imame stiklinį ar molinį indą, bet ne itin platų, nes silkę reikės sluoksniuoti, tad siauresniame inde tiesiog daugiau tų sluoksnių bus. Svogūnų sluoksniu uždengiame indo dugną, ant jų dedame silkės gabaliukus, barstome cukraus, cinamono ir pipirų mišiniu, tada vėl dedame svogūnus, silkę, barstome mišiniu, vis paspausdami, bet nesutrindami, ir taip sluoksniuojame, kol baigiasi produktai. Viršutinis sluoksnis turi būti svogūnų. Tada ant šio sluoksniuočio pilame aliejų su citrina, kad vos apsemtų, uždarome arba uždengiame indą, statome į šaldytuvą ir pamirštame iki pat Kūčių. Patiekiame, kaip mums gražu, galima barstyti žalumynais ar pridėti citrinos griežinėlių – žodžiu, pagal skonį.

Valgykite patys ir vaišinkite artimąjį, o jei kūčiavojate vieni – tiesiog mėgaukitės ir nepamirškite, kad būsite ne tik sotūs, bet ir imuninę sistemą pastiprinę.

Jūratė Petronienė, dienos redaktorė

Avižų kisielius

Šis patiekalas – vienas keisčiausių šiuolaikinio Kūčių stalo akcentų. Kiek teko girdėti, atrasi jį ne kiekvienuose namuose, o jei ir atrasi, tai itin skirtingai gaminamą ir valgomą. Net ir kisieliumi jį sunku vadinti – balkšva, tiršta, rūgštoka tyrė, kurią veikiau kabiname šaukšteliu, o ne geriame, kaip kad spanguolinį šio kisieliaus brolį.

Tačiau tai yra absoliučiai būtinas Kūčių stalo valgis mūsų šeimoje. Kiek tik prisimenu, nuolat ant stalo būdavo dubenėlis šio kisieliaus. Dažniausiai mes, vaikai, jo užsidėdavome tik ant liežuvio galo tam, kad būtume paragavę visų dvylikos patiekalų, nes specifinis jo skonis vaikiškas burnas žavėdavo mažiau nei koks saldus aguonpienis. Tačiau ypač įdomu būdavo stebėti jo gamybos procesą – sodyboje, kur švęsdavome Kalėdas, likus kelioms dienoms iki Kūčių ant pečiaus būdavo pastatomas stiklainis su užmerktomis avižomis bei duona, kuriame laikui bėgant natūraliai išsiskirdavo stebuklinga šio kisieliaus rūgštelė. Sakoma, jog dėl šios rūgšties anksčiau mūsų platumų gyventojų šis patiekalas buvo itin vertinamas, nes buvo vienas iš nedaugelio vitaminų šaltinių žiemos metu.

Tad nedvejodama šį receptą perėmiau ir į savo savarankiškai ruošiamų Kūčių receptą. Skanaus!

Reikės:

Riekės natūralios ruginės duonos

Kelių saujų avižinių dribsnių

Stiklinės šilto vandens

Dribsnius ir duoną užpilkite šiltu vandeniu ir laikykite šiltoje vietoje 1–2 paras (galima užmerkti ir Kūčių rytą, tačiau rūgšties išsiskirs mažiau). Užrūgusią masę pavirkite ant silpnos ugnies ir pertrinkite per sietelį. Valgykite vieną ar su šlakeliu medaus.

Kostas Kajėnas, operatorius

Silkė su džiovintais vaisiais

Nors šie metai nebuvo patys sėkmingiausi, šventes sutiksime ne taip, kaip esame pratę, o ir ant stalo puikuosis mažiau patiekalų, artimiausi žmonės ir tradiciniai šeimos Kūčių vakarienės valgiai kurs jaukumą bei šilumą. Visuomet maniau, kad didžiosios metų šventės – tai kur kas daugiau nei spūstys parduotuvėse, dovanos, žybsinčios lemputės ar Kalėdų eglutė. Man ši šventė – tai nuoširdus laikas, pokalbiai, susitikimas su artimaisiais ir, be abejo, mamos valgiai, kurių skonių daugelis laukiame visus metus. Dauguma tradicinių Kūčių stalo patiekalų jau nieko nebestebina, todėl šiandien noriu pasidalinti savo mamos gaminamos silkės su vaisiais receptu. Taip paruošta silkė ilgai ant stalo neužsigulės. Vaisiai sūriai silkei suteikia gaivaus skonio, todėl jei nesate didelis silkės mėgėjas, kaip ir aš, garnyrą galėsite valgyti atskirai aplenkdami pačią silkę.

Reikės:

Svogūnų

Pomidorų pastos

Džiovintų vaisių: papajų, ananasų, bananų, slyvų, abrikosų, truputį razinų (prieš naudojant vaisius išmirkyti 2–3 val., stambesnius supjaustyti)

Svogūnus pakepinkite, sudėkite paruoštus vaisius ir įpylę vandens troškinkite, kol suminkštės. Pabaigoje pagal skonį įdėkite pomidorų pastos, druskos ir pipirų. Ataušusius vaisius užpilkite ant silkės.

Jurgita Jačėnaitė, kultūros temų redaktorė

Kalėdinis džiovintų vaisių pyragas

Labai mėgstu kalėdinius angliškus pyragus – kvapnius, ilgai brandintus, sodraus, drėgno skonio, tamsios spalvos. Tik bėda (arba visai ne bėda – kulinarinė magija), kad paruošti klasikinį anglišką pyragą užtrunka nemažai laiko ir reikalauja kantrybės. Tačiau garsusis šefas Jamie Oliveris yra sukūręs paprastesnį šio tradicinio pyrago variantą, labai apsidžiaugiau atradusi šį receptą jo Kalėdoms skirtoje knygoje – toks pyragas lengvai paruošiamas ir nuo klasikinio varianto skiriasi intensyvesniu skoniu. Pabandykite, ir gražių švenčių!

Reikės:

Sviesto patepti

150 g datulių

150 g džiovintų abrikosų

150 g pekaninių riešutų

75 g cukruoto džiovinto imbiero

šakelės šviežio rozmarino

150 g džiovintų spanguolių

150 g razinų

150 g sviesto

150 g miltų

75 g džiūvėsėlių

200 ml pieno

1 kiaušinio

1 klementino (apelsino)

sirupo (ar skysto medaus)

šlakelio viskio

Keksinę, kurioje ruošite pyragą, aptepkite sviestu. Sutrinkite datules, smulkintuvu ar peiliu susmulkinkite abrikosus, riešutus, imbierą ir rozmarino lapelius. Visa tai dubenyje sumaišykite su spanguolėmis, razinomis, sviestu, miltais, džiūvėsėliais ir pienu. Įmuškite kiaušinį, nutarkuokite ir suberkite klementino ar apelsino žievelę, išspauskite jo sultis ir viską išmaišykite. Sukrėskite masę į keksinę, ją pridenkite kepimo popieriumi ir dvigubu folijos sluoksniu. Apriškite indą virvute, kad būtų sandarus, statykite į kitą gilų indą ir šį užpildykite vandeniu, kad keksinė būtų apsemta iki pusės. Pakaitinkite, kol užvirs vanduo, pridenkite dangčiu ir virkite 4 valandas. Stebėkite, kad vanduo neišgaruotų, o jeigu taip nutiko – papildykite verdančiu vandeniu. Keksinę ištraukite, nuimkite popierių, foliją, atsargiai apvertę išdėkite į lėkštę ir palikite atvėsti (galima valgyti ir šiltą).

Pyragą galite aplieti sirupu ar medumi ir apšlakstyti viskiu. Ragaukite vieną ar su ledais, grietinėle, kremu.