Ką naujo istorikai sužinojo apie legendinio partizano asmenybę?

Juozas Lukša-Daumantas Paryžiuje 1949 m. Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos muziejaus nuotrauka

1951-ųjų rugsėjo 4 d. Kauno rajono Pabartupio kaime SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) surengtoje pasaloje, išduotas buvusio bendražygio, žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininkas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša (Vytis, Juodis, Skirmantas, Skrajūnas, Daumantas). Minint šio laisvės kovotojo 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Lietuvos laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Šios sukaktys inspiravo daugybę sumanymų, kaip geriau pažinti ir įamžinti šios neeilinės asmenybės atminimą. Viena iš jų – neseniai pasirodžiusi istoriko Vidmanto Vitkausko parengta knyga „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“.

Ką naujo istorikai sužinojo apie legendinio partizano asmenybę? Kokioje aplinkoje subrendo J. Lukša-Daumantas? Koks žmogus jis buvo? Koks partizano ir jo žmonos laiškų kelias į Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnaziją? Kokia partizaninės kovos įamžinimo Lietuvoje padėtis? Atsakymai į šiuos klausimus ir dar daugiau – Nacionalinės bibliotekos įraše.

Knygos autorių, Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorių ir ilgametį J. Lukšos atminimo puoselėtoją V. Vitkauską kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro darbuotoja dr. Ilona Strumickienė.