Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

9 min.

Ką pasakoja unikalūs karo pramonei skirti baldai Kauno cheminių tyrimų laboratorijoje?

Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka

Tarpukario Europoje visą laiką sklandė karo šmėkla. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Europos valstybės nesiliovė ginkluotis. Archyviniai duomenys liudija, kad antai 1932 m. naujai įsikūrusių valstybių (Latvijos, Estijos, Suomijos ir Čekoslovakijos) karo biudžetas sudarė 18–20 proc. viso valstybės biudžeto, o Lenkijos – net 42 proc.

Nors, palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvos karo pramonė buvo mažesnė (skaičiuojant litais, karinės išlaidos vienam Lietuvos gyventojui siekė 19,3 lito, Latvijoje – 32,2 lito, o Estijoje – 40,8 lito), tačiau pasiruošimas galimam karui ir Lietuvoje tapo vienu svarbiausių valstybės uždavinių. Puikus šio laikotarpio liudijimas – iki šių dienų išlikęs Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatas. 

Žaliakalnyje 1936 m. iškilusi cheminių tyrimų laboratorija buvo pirmoji tokia taikomojo mokslo įstaiga Lietuvoje, skirta tik karo reikmėms. Šiuo metu tai Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminių technologijų fakulteto dalis. Pastato lankytojus stebina iki šių dienų puikiai išsilaikęs laboratorijos interjeras, įranga ir netgi baldai.

Apie unikalų šio pastato interjerą pasakoja restauratorius, dailininkas BANGUTIS PRAPUOLENIS.

2020 m. vasarą vertinote Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų komplekso (dabar KTU Cheminės technologijos fakultetas) buvusioje laboratorijoje esančių baldų būklę. Tyrimų laboratorija yra unikalus kultūros paveldo objektas Lietuvoje, kuo pasižymi jai specialiai sukurti baldai?

Su medžiu dirbu nuo vaikystės, o meninių baldų restauravimo srityje – daugiau kaip 30 metų. Per šį laiką teko restauruoti ir tirti daug skirtingų, įdomių objektų. Taip pat ruošiu naują baldų restauratorių kartą Vilniaus dailės akademijoje (dėstau meninių baldų restauravimą). Prisipažinsiu – buvusi Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija man buvo kaip stebuklas – susidurti su šiuo objektu, jį tyrinėti, prisiliesti prie jo tapo tikra švente. 

Pamačiau aukšto lygio meistrų darbą – nuo medienos parinkimo, konstrukcijos dėliojimo, dangos – tikrai yra ko pasimokyti. Su kolegomis apžiūrėjome visas skirtinguose aukštuose ir rūsyje esančias laboratorijas, kabinetus bei kitas patalpas. Tikras lobynas – iki šių dienų išlikę labai daug autentiškų baldų, ir jie vis dar funkcionuoja.  

Gilindamasis išsiaiškinau ne tik tai, kaip baldai buvo pagaminti, bet ir kaip buvo restauruoti. Restauratorius tarsi Šerlokas Holmsas mato visą baldų istoriją, visą veiksmų eigą nuo sukūrimo iki šiandienos.

Kokios jūsų įžvalgos apie šiame pastate esančius restauruotus baldus?

Užfiksavau, kad per pastarąją restauraciją padaryta pažeidimų, pavyzdžiui, baldų, kurie nebuvo restauruoti, apdailos danga yra idealiai išsilaikiusi iki šių dienų arba turinti tik labai nežymių pakitimų. Daug laiko praleidau 318 laboratorijoje. Joje esančių baldų danga nauja, bet jau stipriai pažeista. Pirmiausia atlikau šių baldų žvalgomuosius (fizinius) tyrimus, norėdamas nustatyti medžiagos, iš kurios jie pagaminti, sudėtį, fizinę būklę, autentiškumą, istorinę raidą (restauravimo procesus).

Man buvo ypač svarbu išsiaiškinti, kodėl nauja medžiaga, pasirinkta baldams restauruoti, nebuvo atspari laboratorinėms spintoms, kodėl joje gana greitai po restauravimo atsirado naujų pažeidimų. Mėginius pristačiau į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą Vilniuje, čia restauravimo technologai chemikai atliko cheminius tyrimus ir nustatė medžiagos dangos sudėtį. Tačiau liko iki galo neatsakyta, kodėl danga nebuvo atspari. 

Autentiška danga yra aliejinė, turinti organinių priemaišų ir ypač tvirta, o restauruojant jau buvo naudota alkidinė derva. Deja, šiuolaikinės medžiagos cheminių tyrimų laboratorijos sąlygoms nėra atsparios – tai tik papildomai įrodo, kokios aukštos kokybės visumos siekta gaminant šiuos baldus. 

Užfiksavau, kad restauruotų baldų paviršius yra suraižytas, matomos juostinių šveitimo staklių ir šlifuoklio paliktos mechaninės žymės, taip pat pažeistos žalvarinės rankenėlės, kurios buvo ne išimtos, bet šveistos kartu su baldais. Vis dėlto jie funkcionalūs ir naudojami iki šiol. Pastate dirbantys mokslininkai ir studentai teigė, kad šie baldai nėra atgyvena – vis dar tinkami, puikiai atlieka savo funkciją. 

Visose patalpose esantys baldai ypač gerai technologiškai pagaminti, parinkta itin kokybiška ąžuolo mediena. Naudotas radialinis medienos pjovimas – kuo mažesnės deformacijos, kuo mažesni išlinkimai, tuo idealesnė mediena. Taip pat – stalių plokštės, kai kur faneruota, bet labai kokybiškai, furnitūra pagaminta Prancūzijoje, viskas aukščiausio lygio. Autentiška furnitūra išsaugota ne visose patalpose, daugelyje baldų ji pakeista (spynelės, apyraktės ir kt.). Pastato bibliotekoje esantys baldai ypač stebina, tarkime, tuo, kaip iki šių dienų galėjo išlikti tokios geros būklės, be pažeidimų, visai nerestauruoti. Nuostabu!

Koks jūsų įspūdis apie autentiškų baldų apimtis pastate?

Šiame pastate yra išlikę labai daug autentiškų baldų. Teko skaityti, kad, pavyzdžiui, laboratorinių stalų stalviršiai (kai kurie dabar jau pakeisti – aut. past.) pagaminti iš emaliuotos Volviko lavos ir į Kauną atgabenti iš Islandijos. Per Antrąjį pasaulinį karą šiuos stalviršius norėta išvežti, tačiau jie įrengti taip, kad neįmanoma išmontuoti. Dalis baldų, kurie tarpukariu iš ankstesnių laboratorijos pastatų buvo pervežti į šias patalpas, taip pat yra išlikę ir naudojami iki šiol. Pastarieji baldai nėra įvardijami kaip vertingosios šio pastato savybės, tačiau jie yra to paties laikotarpio, puikiai dera aplinkoje ir yra išties vertingi. 

Nors nauja cheminių tyrimų laboratorinė įranga yra šios erdvės baldų svetimkūnis, tačiau net ir ji organiškai dera. Labai džiugu, kad išlikęs toks objektas, kuriame tiek daug autentiškų detalių, ir kad čia dirbantys žmonės tai supranta bei vertina. 

Palyginkite šį objektą su kitais, esančiais Lietuvoje. Ar yra panašių, kuriuose būtų tokia autentiškų baldų gausa? 

Nemažai autentiškų baldų išlikę Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune, tačiau tikrai ne tokio masto. Net nežinau, kur dar būtų tiek daug išlikusių baldų ir tokios geros būklės. Be to, buvusioje Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorijoje dar yra labai daug autentiškų, nepažeistų ir nerestauruotų baldų, kurie yra lobis tyrėjui. 

Regione nežinau panašaus objekto. Daugiausia baldų saugoma muziejuose, tačiau tiek in situ tikrai nežinau. Yra mažesnių objektų, tarkime, Kauno įgulos karininkų ramovė Kaune, memorialiniai muziejai, tačiau čia visai kitokios apimtys ir daugiau meniniai, vienetiniai baldai, o laboratorijos baldai pritaikyti specialiai funkcijai. Pirminis jų tikslas – funkcija, kad būtų patogūs, patvarūs ir kartu gražūs.

Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka

Kokios jūsų rekomendacijos prižiūrint šiuos baldus ir pritaikant juos šiuolaikiniams laboratorijos poreikiams? 

Pastate dirbantys mokslininkai ir studentai tikisi, kad artimiausiu metu bus išspręsti ventiliacijos trūkumai traukos spintose. Baldai prižiūrimi: valoma drėgmė ir cheminės medžiagos, kai kur dėl tiesioginio saulės spindulių apšvietimo baldų lakas pradeda balti. Tokių pabalusių baldų pastebėjau ne vienoje vietoje. Jie jau restauruoti, tačiau jų danga nėra tokia kokybiška kaip originalių, todėl išbalimai aiškiai matomi.

Be to, traukos spintas ir kitus šiame pastate esančius iš medienos pagamintus baldus, kurie laikytini vertingosiomis pastato savybėmis, restauruoti gali tik kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti meninių baldų restauratoriai, o ne kitų specialybių atstovai. Atestavimo procesą vykdo Kultūros ministerijos kuruojama Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija. Traukos spintos priskirtos kilnojamųjų kultūros vertybių grupei, nors ir yra stacionarios, neišmontuojamos. Deja, labiausiai genda restauruoti baldai, o autentiški tokių pažeidimų neturi. Čia svarbus atsakingas požiūris į objektą, pagarba meistrams, kurie su meile pagamino šiuos baldus.

Kas jus labiausiai nustebino?

Mane džiugino viskas, prie ko teko prisiliesti. Pirmą kartą išvydau tokius kokybiškus baldus ir tokią jų gausą. Žinoma, didžiausią įspūdį padarė autentiški, nerestauruoti baldai ir puiki jų būklė. Pavyzdžiui, viena iš nerestauruotų šarvuotų traukos spintų praktiškai iki šiol neturi pažeidimų, nors prie jos buvo ilgą laiką dirbama su cheminėmis medžiagomis. 

Labai didelė vertybė – autentiškumas, ir jį būtina išsaugoti: originalią apsauginę dangą, laikui bėgant atsiradusią metalo patiną, originalius medsriegius, spyneles, furnitūrą, vyrius ir kt. Būtina išsaugoti tų laikų originalias technologijas, ypač dėl to, kad darbų ir naudojamų medžiagų kokybė buvo aukščiausio lygio. Visa tai suteikia mums daug istorinės informacijos, matome laiko dvasią, kurią lengva prarasti pakeičiant naudotas medžiagas šiuolaikinėmis ir ne visada tokios pačios kokybės. Man, kaip specialistui, nuostabu matyti senąją technologiją, kuri leido išlikti šiems baldams iki šių dienų puikių meistrų dėka.

Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos interjeras. Martyno Plepio nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Baldų tyrimai ir įvertinimas buvusioje Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų komplekso (dabar KTU Cheminės technologijos fakultetas) tyrimų laboratorijoje atlikti įgyvendinant „Getty Foundation“ programos „Keeping It Modern“ projektą „Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorijos valdymo planas“.