2020 12 26

Raimundas Ereminas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Ką prakartėlėje veikė strutis?

Raimundas Ereminas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kalėdų naktį prakartėlėje lankėsi strutis. Sensacinga naujiena! Ar taip galėjo būti?

Jėzaus gimimo scena įprastai vaizduojama taip: tvartelis, jame – Šventoji Šeima, apsupta gyvulėlių, tokių kaip asilas, karvė ir avis. Kai kada piešiamas baltas karvelis. Bet ar kas nors prakartėlėje matė strutį? Aš ne. O vis dėlto šiandien strutis prakartėlėje tapo įprastu lankytoju.

Tą vakarą strutis į tvartelį tiesiog įpuolė. Nesibeldė, rado atrakintas duris ir, snapu pravėręs plyšį, nėrė vidun lyg kažkieno genamas. Tačiau stručio niekas nesivijo. Ko jis taip skubėjo? Toks elgesys atrodė dar keisčiau žinant, kiek ilgai jis tam vakarui ruošėsi. Strutis puošėsi, dabino savo kūną ir rengėsi būti labai gražus. Juodos paukščio plunksnos vos dengė kojas, o sparnų pūkai buvo tyčia sušiaušti. Strutis lankė prašmatnaus kaklo laikymo kursus, todėl jo galva buvo iškelta aukščiau negu kitų paukščių.

Kas iš arti yra matęs strutį, žino, kokios didelės jo akys. Tą vakarą gyvūną tai labai gąsdino. Jis tvartelyje labai nenorėjo kai ko sutikti. Strutis bijojo pamatyti Šventąją Šeimą – Juozapą, Mariją ir Kūdikėlį Jėzų. Stručio galva buvo per maža, kad suprastų, kodėl jis to taip bijo. Paukščio kūnas perdėtai skubinosi perbėgti tvartą, kad tik jo ir Šeimos akys nesusitiktų.

Strutis bijojo, bet kaip visada nutarė elgtis praktiškai. Jis prisiminė vieną nutikimą. Paukštis pernai matė, kaip miškininkai visiems dalino eglutes, o žmonės jas puošė obuoliais bei morkomis. Po švenčių viskas buvo išmesta į mėšlyną. Ten mūsų lyrinis herojus rimtai dalyvavo – baisiai prisirijo sodo bei daržo gėrybių. Tikėtina, dalis obuolių buvo prarūgę, todėl strutis jautėsi ne tik apsirijęs, bet ir apgirtęs, kaip ir tarp žmonių neretai pasitaiko. „Tai buvo nuostabiausios dovanėlės!“ – garsiai sušuko strutis.

Unsplash.com nuotrauka

Matydamas, kad situacija vėl kartojasi, vėl visi tempia eglutes, strutis baisiausiai įsigeidė dovanėlių. Dovanorama! Tokia proga ne kasdieną pasitaiko. Tik vieną naktį per metus! Strutis akylai nužiūrėjo, kaip žmonės parsinešė eglutę, todėl tikėjosi ją surasti tvarte papuoštą morkomis, kopūstais, mandarinais bei bolivine balanda.

Taigi mūsų gudrus paukštis nėrė stačia galva į tvartą ir nusukęs žvilgsnį, apsimetęs, kad nepastebi į jį žiūrinčių žmonių, puolė ieškoti eglutės. Strutis viduje bėgiojo iš kampo į kapą, skubėjo bet, deja, eglutės nerado! Strutis to nesitikėjo ir sutriko. Tvarte vien skurdas ir nepriteklius! Ėdžios, šienas ir kibirai.

Į strutį atsisuko asilas, karvė ir avis. Gyvuliai paklausė: „Keleivi, ar sukalbėsi su mumis maldą?“ Strutis pasislėpė kampe: „Ko tie idiotai klausinėja nesąmonių?“ Taip pat jis pagalvojo, kad tvarte visi gyvuliai yra prastesni už jį. Strutis nusiramino, nes kampas buvo tamsus.

Kampe, kur buvo laikomas kvepiantis šienas, Marija maitino kūdikį, o Juozapas sėdėjo šalia apkabinęs kūdikio motiną per pečius. Strutis labiausiai nenorėjo to matyti: „Man nereikia šito! Yra dovanorama, yra dovanos. Tai visi man reikalingi rekvizitai. Ar negalėtų tie žmonės iš čia išeiti?“

EPA nuotrauka

Strutis savo didelėmis akimis įsižiūrėjo, kad kampas, kuriame miega kūdikis, apkaišytas eglišakėmis. Ant vienos šakos kabėjo kažkoks rudas daiktas. Tai galėjo būti kankorėžis. O gal tai šokoladinis kiaušinis? Strutis baisiausiai panoro papuošalo paragauti, tačiau jam kai kas kliudė. Kad galėtų pasiekti kankorėžį, jis turėjo pribėgti prie pat Jėzaus, per Jį persisverti ir ištiesęs ilgą kaklą griebti skanėstą, pakibusį aukštai palei lubas. Svečias ėmė sukinėtis, trypti kojomis, drebėti. Taip norėjo ir taip bijojo. Galiausiai jį įveikė troškimo jėga, ir strutis, perbėgęs tvartą, puolė prie kankorėžio, persisverdamas ir vos neprispausdamos Jėzaus, Marijos ir Juozapo. Bastūnas snapu griebė dovanėlę, bandė kramtyti, bet kankorėžis gerklose springo. Žmonės, apglėbę kūdikį, pasitraukė.

Staiga pasigirdo garsus beldimas į duris. Piemenys atėjo pasveikinti Dievo Sūnaus. Strutis, pamatęs piemenų lazdas, baisiausiai išsigando, nes pagalvojo, kad anie atėjo jo vyti. Paukštis sugrūdo galvą giliai į šieną ir laukė, kuo viskas baigsis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Toliau vakaras buvo ramus. Atėjo trys išminčiai, atnešė aukso, miros ir smilkalų. Visi susirinkę gražiai meldėsi. Strutis per maldą kažkodėl nevalingai juokėsi. Jis pats nesuprato, kas jam juokinga. Stručio galva buvo labai maža.