Ką saugo Vilniaus Bazilijonų vartai?

„Mūsų istorija glaudžiai susijusi su Švč. Trejybės šventove, – sako Natalija Šertvytienė, Lietuvos ukrainiečių bendrijos pirmininkė. – 1990-aisiais metais iniciatyvinė grupė įkūrė organizacinį komitetą religinei bendruomenei sukurti.“

Ukrainiečių bendrijos organizuojami kultūros renginiai vyksta Tautinių bendrijų namuose ir Švč. Trejybės bažnyčioje. Švenčiama Ukrainos nepriklausomybės diena, organizuojami koncertai, įvairios parodos. „Be tradicinės Nepriklausomybės šventės, pagerbiame ir Tarasą Ševčenką, minime ukrainiečių liaudies kostiumo – višivankos – dieną, taip pat švenčiame religines šventes. Lapkričio 12-ąją minime Šv. Juozapato dieną, į kurią atvyksta chorų iš Ukrainos ir Lenkijos bei ukrainiečių, priklausančių ne tik Graikų apeigų Katalikų Bažnyčiai. Su vaikais minime Šv. Mikalojaus šventę gruodžio pradžioje, turėjome ir kalėdinį teatrą“, – sako N. Šertvytienė.

Lapkričio trečiąjį ketvirtadienį minima Holodomoro aukų pagerbimo diena, kurios renginius bendruomenė organizuoja kartu su Ukrainos ambasada, Bažnyčia bei Genocido aukų muziejumi. Kartu su ukrainiečiais šios dienos minėjimo renginiuose dalyvauja ir lietuviai.

Nors daug ukrainiečių į Lietuvą atvyksta su darbo vizomis ir į visuomeninę veiklą įsitraukia sunkiai, bendrija yra atvira visiems, kuriems įdomi ukrainiečių kultūra ir tradicijos. Lietuvos ukrainiečiai draugauja su savo tautiečiais, gyvenančiais Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, taip pat rūpinasi parama Ukrainai. Renkamos lėšos, rengiamos įvairios akcijos, paramos renginiai, į kuriuos atvyksta ir daug lietuvių. „Ukrainiečiams čia gyventi gera“, – šypsosi bendrijos pirmininkė.

„Lietuvoje esu pirmą kartą, – sako į Lietuvą neseniai atvykęs bazilijonas tėvas Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis), OSBM. – Susipažįstu su Lietuvos žmonėmis ir kultūra, įgaunu labai įdomios patirties, ir man patinka nuolat sužinoti ką nors naujo apie lietuvius. Iš pradžių aš pastebėdavau dalykus, būdingus ir mums, ukrainiečiams, bet dabar atrandu ir tam tikrų specifinių tik lietuviškam charakteriui būdingų savybių. Ir man tai patinka.“

Bazilijonų vienuoliai gyvena ir meldžiasi Bazilijonų vienuolyne, kurio didelė dalis priklauso Bazilijonų ordinui. Šiuo metu vienuolyne gyvena trys vienuoliai, kurie kasdien 18 val. meldžiasi kartu su ukrainiečių bendruomene. Sekmadieniais Švč. Trejybės bažnyčioje 11 val. švenčiamos Mišios, kuriose kartu su ukrainiečiais meldžiasi ir lietuviai.

Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia turi seną istoriją: šioje vietoje kunigaikščio Algirdo valdymo laikais buvo nužudyti trys stačiatikiai: Antanas, Jonas ir Eustachijus. Po jų žūties kunigaikščio Algirdo žmona Julijona pastatė cerkvę. 1514 m. kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis po Oršos mūšio pergalės fundavo mūrinę keturkampės formos cerkvę, kurios struktūra išlikusi iki šiol. XVI a. ši cerkvė buvo perduota unitams bazilijonų vienuoliams.

„Priėmus Lietuvai krikštą, katalikai atsidūrė privilegijuotoje padėtyje, o didžiulį būrį stačiatikių reikėjo konsoliduoti ir integruoti į katalikiškąją visuomenę, – pasakoja istorikė dr. Genovaitė Kirkienė. – Tinkamiausias tam kelias buvo bažnytinė unija. Vytautas ir Jogaila turėjo daug projektų, kaip tą padaryti. Vytauto paskirtas Kijevo metropolitas Grigalius Camblakas Konstancos bažnytiniame susirinkime kėlė klausimą apie šių dviejų – Rytų ir Vakarų – bažnyčių sujungimą.“

Bažnytinė unija yra graikų apeigų ir katalikų apeigų bažnyčių sujungimas. Unijai vadovauja Romos popiežius, kuriam paklūsta Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės patriarchai. Stačiatikiai, pripažinę Romos popiežiaus viršenybę, yra vadinami graikų apeigų katalikais – unitais.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. prasidėjo bažnytinės unijos procesas, į kurį įsitraukė Romos popiežius, katalikas valdovas, katalikų vyskupai ir bernardinai, kurių misija buvo atvesti stačiatikius į vienybę su katalikais. Šis procesas vyko tarp stačiatikių elito, kuris įsiliejo į valdantįjį LDK elitą – ponų tarybą. XVI a. sumenko stačiatikių patriarchų, metropolitų vaidmuo, Stačiatikių Bažnyčioje vyravo chaosas ir sutrikimas, o reformas paskatino Tridento visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas.

Po Brastos bažnytinės unijos, įvykusios 1596 m., vieni stačiatikiai pasirinko senąjį tikėjimą, o kiti tapo unitais. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje cerkvės buvo verčiamos unitų šventovėmis, o Vilniuje įsikūrė Bazilijonų ordinas, į kurį XVII a. pradžioje atsikėlė bazilijonų vienuoliai. Vienas uoliausių vienuolių buvo Juozapatas Kuncevičius, atvykęs iš Voluinės žemių. 1617 m. jis tapo Vitebsko, o vėliau – Polocko vyskupu. 1623 m. Vitebske jis buvo žiauriai nužudytas, o po dvidešimties metų beatifikuotas. 1867 m. popiežius Pijus IX jį paskelbė šventuoju. Palaidotas Vatikane, Šv. Petro bazilikoje.

XVII–XVIII amžiai buvo unitų suklestėjimo laikotarpis, tačiau po Abiejų Tautų Respublikos aneksijos carienė Jekaterina II naikino unitų bažnyčias, versdama jas stačiatikiškomis. Po 1831-ųjų metų sukilimo Bazilijonų vienuolynas buvo uždarytas, unitai išvaryti, o bažnyčia pertvarkyta į stačiatikišką cerkvę.

Lenkų okupuotame Vilniuje Švč. Trejybės bažnyčia buvo grąžinta katalikams, tačiau sovietmečiu ji buvo paversta sandėliu. Ir tik 1992 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, bažnyčia buvo sugrąžinta unitams, o 1994 m. čia vėl atsikūrė Bazilijonų vienuolynas.