2020 09 30

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Kaip apsisaugosime Astravo avarijos atveju?

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL © Baltijos fotografijos linija

Lapkričio 7-ąją, minint 103-iąsias Spalio revoliucijos metines, bus paleista Astravo atominė elektrinė. Taip neseniai pareiškė A. Lukašenka, kurį nelegitimiu laiko ir slaptos jo inauguracijos nepripažįsta Europos Sąjunga ir JAV.

Žinome, kad elektrinė, esanti vos 50 km atstumu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, buvo statoma nesilaikant aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų, statybos metu buvo įvykę keli rimti incidentai, iki šiol ignoruojamos tarptautinių ekspertų  rekomendacijos atlikti streso testus, neaišku, kur bus dedamas naktinės energijos perteklius. Tad, kylant pagrįstų klausimų dėl elektrinės saugumo, norėtųsi žinoti, kaip Lietuva ir ypač jos sostinė Vilnius pasitinka šį iššūkį. Nes rekomendacijų „nueiti į www.lt72.lt portalą ir pasiskaityti, kaip esate pasirengęs branduolinei avarijai, nepakanka.

Įvykus incidentui Astrave, Baltarusijos valdžia nedelsdama turėtų informuoti tarptautinę visuomenę. Tačiau, stebint įvykius šioje šalyje ir matant neadekvatų diktatoriaus elgesį, pasitikėjimo, kad iškart sužinotume apie grėsmę, lieka vis mažiau. Tačiau Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra kuruoja monitoringo sistemą RADIS (nuo 2021 m. sausio 1 d. šio monitoringo funkcijos bus perduotos Radiacinės saugos centrui, tad į grėsmę bus reaguota greičiau), į kurią sujungtos 43 stotelės stebi radiacinį foną, o Lietuvos pasienyje yra 14 modernių ankstyvojo perspėjimo stočių. Apie tokią avariją sužinotume jau per valandą, ir tuomet beliktų stebėti, į kurią pusę ir kokiu greičiu slenka pernaša su radioaktyviomis medžiagomis.

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus bei sirenų kauksmu. Tačiau reikėtų žinoti, jog perspėjimo pranešimus gali priimti tik tie telefonai, kuriuose yra nustatyta korinio transliavimo funkcija. Ar teisingai nustatytas telefonas, galima sužinoti sistemos patikrinimo metu, kai du kartus per metus, balandžio ir spalio mėnesio trečią trečiadienį, pasigirsta perspėjimo sirenos. Sužinojus apie nelaimę reikėtų kuo skubiau eiti į artimiausią pastatą, uždaryti duris, langus, užsandarinti vėdinimo angas ir laukti radijo ir televizijos pranešimų. Gyventojai turėtų pasirūpinti savimi ir artimaisiais, taip pat maistu ir vandeniu bent 72 valandoms.

Kalio jodidas jau tiekiamas įstatymų numatyta tvarka iš ESSC į vaistinių tinklus. Turime sutarimą su dviem vaistinių tinklais. Kai jos gaus kalio jodido siuntas, išrašysime e.receptus gyventojams ir pradėsime viešinimo kampaniją, kad jie galėtų eiti į vaistines pasiimti preparatų ir gautų ten visą reikalingą informaciją.

Tokios tad trumpos rekomendacijos, tačiau ar žmonės yra apie jas girdėję? Ne visi gi naudojasi internetu, tad gal reikėtų informacinio pobūdžio filmukų, kuriuose glaustai ir aiškiai būtų pateiktos rekomendacijos, kaip elgtis ir nepamesti galvos ekstremalios situacijos metu. Tokius valstybės rūpesčiu sukurtus filmukus ar garso takelius kartkartėmis turėtų transliuoti visos televizijos, radijo stotys bei didieji interneto portalai.

Po Černobylio atominės jėgainės avarijos Jungtinių Tautų mokslinis komitetas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) 2011 m. nustatė, kad 1991–2005 metais Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje 6 848 skydliaukės vėžio atvejai buvo registruoti būtent tiems asmenims, kurie Černobylio katastrofos metu buvo jaunesni nei 18 m. Lietuvos gyventojai iš natūralios aplinkos gauna nepakankamai jodo, tad, įvykus branduolinei nelaimei, pasklidęs aplinkoje radioaktyvus jodas patektų į žmonių skydliaukes, tai būtų itin pavojinga vaikams ir jaunimui. Siekdami išvengti tokio pavojaus, gyventojai turėtų vartoti kalio jodido tabletes, kurių dalinimu turėtų pasirūpinti savivaldybės.

Pasienio savivaldybės, esančios šalia sienos su Baltarusija, kalio jodido tabletes savo gyventojams jau išdalino. O kaip bus su vilniečiais? Kol kas girdėjome tik ginčus tarp Vilniaus m. savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios nesutaria, kas ir kaip išdalintų tabletes kone vienam milijonui gyventojų. Retas gyventojas žino, kaip, kada ir kokiais kiekiais jas reikėtų vartoti, tad kyla klausimų, kaip žmonės apie tai būtų informuojami. Apie tai pasiteiravus Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus P. Poderskio sužinojome, kad spalio 9 d. startuos informacinė kampanija apie jodo preparatų įsigijimą ir jų vartojimą. „Šiuo metu esame pasiekę visus reikalingus sutarimus su SAM, Ekstremalių sveikatai situacijų centru (ESSC) ir Vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Kalio jodidas jau tiekiamas įstatymų numatyta tvarka iš ESSC į vaistinių tinklus. Turime sutarimą su dviem vaistinių tinklais. Kai jos gaus kalio jodido siuntas, išrašysime e.receptus gyventojams ir pradėsime viešinimo kampaniją, kad jie galėtų eiti į vaistines pasiimti preparatų ir gautų ten visą reikalingą informaciją.“

Nutikus didelei avarijai Astravo atominėje elektrinėje iškiltų būtinybė evakuoti pasienio vietovių, esančių tik 30 km nuo avarijos židinio, gyventojus – tokių būtų 5591. O kaip elgtis su vilniečiais? Ar galvojama ir apie jų evakuaciją? Panašu, kad ne. Modestas Rudys, laikinai einantis Vilniaus m. savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjo pareigas, tvirtina, kad Vilniaus m. savivaldybei galiojantis teisinis reguliavimas nenumato prievolės rengti gyventojų evakuacijos plano, tad tokio plano Vilniaus m. savivaldybė neturi. Tuo tarpu 2013 m., remiantis Fokušimos AE avarijos patirtimi, Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) atnaujino rekomendacijas evakuoti gyventojus 100 km atstumu nuo atominės elektrinės, vadinasi, tektų evakuoti Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojus – o tokių būtų per 800 tūkstančių.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

2019 m. spalio 1–4 dienomis vykusiose valstybinio lygmens civilinės saugos funkcinėse pratybose, kurių metu buvo imituojamas branduolinis ar radiologinis incidentas Astravo atominėje elektrinėje, Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo tik kaip stebėtoja. Pasak Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus P. Poderskio, savivaldybei nebuvo leista pasitikrinti mechanizmų (gyventojų švarinimas, perkėlimas, gautos apšvitos dozės kontrolė ir t. t.), už kuriuos ji būtų atsakinga nelaimės atveju, tad dalyvavimas tokiose pratybose prarado prasmę. Praėjus metams, Vilniaus m. savivaldybės atstovai nežino, kada artimiausiu laiku bus organizuotos nacionalinio lygmens pratybos. Pasak savivaldybės atstovų, nors radiacinė sauga yra valstybės deleguota funkcija, valstybė finansavimo jai neskiria.

Kas nutiktų, jei radioaktyviosios medžiagos užterštų geriamąjį vandenį? Prieš metus kalbinta Vilniaus m. savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėja S. Norbutaitė sakė, kad hidrogeologijos tarnyba turėtų parengti priemonių plano mokslinę dalį apie taršą, o Vilniaus, Kauno ir Jonavos savivaldybės – technologinę dalį, apibrėžiančią sprendimus. Panašu, kad toks priemonių planas vis dar nėra parengtas, nes Lietuvos geologijos tarnyba iki šiol nėra gavusi lėšų jį vykdyti, o Vilniaus, Kauno ir Jonavos savivaldybėms gali tekti pačioms ieškotis finansų minėtoms priemonėms įgyvendinti, o tai neišvengiamai atsilieptų vartotojų piniginėms.

Valstybiniame gyventojų apsaugos plane radiologinės ar branduolinės avarijos atveju numatyti net 24 institucijų veiksmai, apimantys gyventojų apsaugą, informavimą, evakuaciją, užteršto geriamojo vandens ir maisto ribojimą ir kt. Tačiau kol kas, panašu, rengimasis blogiausiam Astravo scenarijui vyksta popamokinės veiklos principu, nesant aiškaus koordinavimo ir lyderystės.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.