Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kaip bažnyčioms pasirengti artėjančiai žiemai?

Bažnyčia kalnuose žiemą. EPA-EFE nuotrauka

Iš Lietuvos miestelių ar kaimo parapijų kunigų ne kartą yra tekę girdėti pasakojimų apie jų tarnystę speiguotomis žiemomis. Apie tai, keliais sluoksniais reikia būti prisirengus sėdint klausyklose ir klausant prieškalėdinių išpažinčių, apie nušalusias ausis, sustirusius pirštus, ampulėse užšalusį vandenį ar netgi suledėjusį mišių vyną.

Kadaise tokios sąlygos buvo įprastos ir visoje Vakarų Europoje, tačiau per pastaruosius septyniasdešimt metų daugelyje Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Skandinavijos bažnyčių buvo įrengtos šildymo sistemos, o lankytojai įprato pamaldose dalyvauti nemūvėdami kumštinių pirštinių. Tačiau artėjanti žiema visiems žada būti kitokia.

Dienraštis „Kristeligt dagblad“ rašo, kad valstybinėje Danijos liuteronų bažnyčioje į šį klausimą linkstama žiūrėti pragmatiškai ir elgtis taip pat, kaip ir su kitais valstybės žinioje esančiais pastatais. Todėl bažnyčiose nuo šiol turės būti palaikoma ne aukštesnė nei devyniolikos laipsnių temperatūra (galime įsivaizduoti, kaip karšta būdavo Danijos bažnyčiose ligšiolinėmis žiemomis), o tiek pastatų išorėje, tiek viduje teks verstis tik su būtiniausiu apšvietimu, net jei jam naudojamos itin taupios lemputės.

Taip pat numatoma, kad šaltuoju metų laiku (tai yra bent pusę metų) dalis bažnyčių  apskritai galėtų būti uždarytos ir nenaudojamos. Kalba visų pirma eina apie tas iš jų, kurios sekmadieniais yra menkai lankomos. Tiesa, pripažįstama, kad šiuo klausimu gali iškilti ir tam tikrų juridinių keblumų, mat kiekvienas danų Bažnyčios narys turi teisę būti palaidotas savo parapijoje, taigi ir teisę į gedulines pamaldas savo parapijos bažnyčioje.

Šaltas žiemos rytas Miunchene. EPA nuotrauka

Vokietijos katalikų naujienų agentūra KNA šia tema pakalbino tinklo „Energija ir Bažnyčia“ konsultantę Sabinę Jellinghaus. Šiai platformai priklausantys inžinieriai ir ekspertai jau dešimtmetį energijos taupymo ir klimato apsaugos klausimais konsultuoja net 34 Vokietijos vyskupijas. Pagrindinė šio tinklo idėja: neišradinėti dviračio ir pasitelkus gerąją patirtį ieškoti naujų sprendimų.

Sabinė Jellinghaus primena, kad kalbant apie energijos taupymą pirmiausia reikia skirti sakralinius pastatus nuo likusių bažnytinių pastatų. Priemonės taikytinos vaikų dienos centrams, klebonijoms ir parapijos namams nesiskiria nuo visiems įprastų. Kaip ir kitais atvejais, ieškoma naujų sprendimų dėl pastatų apšiltinimo, tinkamesnių šildymo tipų, o tam tikrais atvejais ir dėl trumpesnio darbo laiko, o ilgainiui – netgi dėl pastatų pardavimo.

Maldos namų atvejis yra visiškai kitoks – ne tik dėl jų dydžio, amžiaus, bet ir dėl to, kad juose vyksta krikščionių gyvenimui esminiai dalykai – liturgija.

Energetikos ekspertė primena, kad būtina skirti bazinę temperatūrą nuo vartojimo temperatūros. Daugelyje Vokietijos bažnyčių žiemą, artėjant sekmadienio pamaldoms, kartą per savaitę temperatūra pakeliama iki 12–15 laipsnių. Tai nelengva užduotis ypač senose ir masyvaus mūro bažnyčiose, kuriose prireikia net dešimties valandų, kad oras jose sušiltų bent vienu laipsniu. Bazinė 8–12 laipsnių temperatūra daugelyje bažnyčių nuolat yra palaikoma tam, kad temperatūrų svyravimai nepakenktų vargonams, meno kūriniams ir patiems pastatams, ypač dėl išsausėjmo ar pelėsio keliamų pavojų.

Ištikimiems pamaldų lankytojams, nepabūgstantiems į bažnyčias ateiti ir šaltuoju metu laiku, Sabinė Jellinghaus duoda laiko patikrintų patarimų: tinkamai apsirengti, naudotis šiltais apklotais, kurių turėtų būti parūpinta kiekvienoje bažnyčioje, ir, žinoma, glausčiau susėsti.

Geras sprendimas, ekspertės nuomone, žiemos metu pamaldas rengti kitose patalpose, pavyzdžiui parapijos namuose, galbūt net prieš tai bendruomeniškai papusryčiavus. Daugelyje Bavarijos bendruomenių jau kurį laiką laikotarpiu nuo Kalėdų iki Velykų rinktis ne bažnyčioje, bet parapijos namuose.

„Geriau šaltos bažnyčios, nei šaltos ligoninės“, – teigia Eichšteto katalikų vyskupas Gregoras Maria Hanke OSB šiai temai skirtame „Suedeutsche Zeitung“ straipsnyje. Čia jis ragina nepamiršti, kad pirmiausiai turėtų rūpėti ne tai, bus šildomos bažnyčios ar ne, bet tai, kaip artėjantį šildymo sezoną atlaikys labiausiai nepasiturintys ir skurstantys gyventojai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?