Kaip bažnyčios peliukas virto broliu šikšnosparniu. R. Stankevičius – apie N. Kazantzakio „Dievo neturtėlį“

R. Stankevičius prisipažįsta „Dievo neturtėlį“ skaitęs gal kokių dvylika kartų. Dažniau – tik Hermanno Hessės „Stepių vilką“, Umberto Eco „Rožės vardą“, na gal dar J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovą“.

„Kodėl aš ją pasirinkau? Tai yra knyga, kurią visada skaitau advento metu, kai tamsa iš išorės, tamsa iš vidaus ir norisi užsidegti šviesą. Tai knyga, uždeganti viduje šviesą. Ji yra apie šv. Pranciškų Asyžietį, – kalba R. Stankevičius. – Pasiimi šią knygą, perskaitai, ir atsinaujina tavo paties tikėjimas Dievu, tikėjimas žmonėmis, tikėjimas, kad tu esi vienas iš Dievo vaikų. Ir ypač ši knyga padeda nuo gyvenimo banalumo, kai eini eini savo rutininiu keleliu: žadintuvas, dušas, darbas, šlepetės, televizorius… Ir kai į tokį siaurą koridorių uždaromas tavo gyvenimas, yra labai sunku. Sunku vėl atrasti sau prasmę. Aistrą gyventi.“

R. Stankevičius pasakoja vieną nedidelį šios knygos epizodą – anot jo, neesminį, bet galbūt paskatinsiantį paimti „Dievo neturtėlį“ į rankas tuos, kurie jo dar nėra skaitę: „Sėdi Pranciškus prie laužo su broliu Leonu, tamsa aplinkui, laužas skleidžia šviesą. Iš tamsos išskrenda šikšnosparnis ir plekšteli broliui Leonui per veidą. Brolis Leonas susikeikia: „Velniūkštis“, o Pranciškus sako: tu pyksti ant jo dėl to, kad jo nepažįsti, nežinai jo gyvenimo istorijos. Mes visada nemylime tų ir atžagariai žiūrime į tuos, kurių nepažįstame. Jeigu pažinotum, tu jį pamiltum. O brolis Leonas taip ironiškai Pranciškui sako: tai jau tu jį pažįsti ir žinai jo gyvenimo istoriją? Tai gal ir man papasakosi?

Ir Pranciškus sako: Bažnyčioje gyveno peliukas, jis buvo toks alkanas, visi peliukai yra alkani, bet bažnyčių pelės yra alkaniausios. Tas peliukas pasninkavo pasninkavo, pasninkavo pasninkavo ir vieną vakarą per Mišias pamatė, kaip nuo Ostijos atskyla mažutis gabaliukas ir nukrenta ant grindų. Įsiminęs vietą, kur krito tas trupinys, peliukas naktį ten atėjo ir suėdė Ostijos trupinėlį. Nuo Dievo kūno jam išaugo sparnai ir jis tapo broliu šikšnosparniu. Va toks epizodėlis.

Man atrodo, kad kartu ir labai mažai, ir labai daug pasakyta apie šią knygą ir paties Pranciškaus dvasią. Tikėjimas jo yra naivus, tyras ir begalinis.“

„Bernardinai.lt“ vaizdo pasakojimų cikle „Skaitymo malonumas“ įvairūs žmonės pristato vieną knygą, kurią rekomenduotų perskaityti.

Parengė Jurgita Jačėnaitė, Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.

Susiję:

Edvinas Regelskis

3 min

Skaitymo malonumas. W. S. Churchillio „Antrasis pasaulinis karas. Triumfas ir tragedija“

Viktorija Plečkaitytė MVS

5 min

Skaitymo malonumas. „Palaimintasis Jurgis Matulaitis: štrichai portretui“

Rimvydas Stankevičius

2 min

„Kuo labiau apsiskaitęs, kuo intelektualesnis, kuo gilesnis yra žmogus – tuo sunkiau yra jį pavergti“. R. Stankevičiaus kalba Knygų mugės atidaryme

Jurgita Jačėnaitė

Kostas Kajėnas

Martynas Stankevičius

30 min

Poetas R. Stankevičius: „Dievas yra begalinis, jis neužima vietos“