2021 01 17

Augustinas Šulija

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Kaip JAV politika uzurpuoja mūsų dėmesį

EPA nuotrauka

Praėjusią savaitę įsiaudrinusiai Donaldo Trumpo gerbėjų miniai šturmuojant Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso rūmus, riaušės nedelsiant pakrikštytos istorinėmis. Radikalams dar nespėjus palikti nusiaubtos Kapitolijaus kalvos, apie šiuos neramumus jau skelbė viso pasaulio spauda, į žurnalistų klausimus atsakinėjo valstybių vadovai, o internautai dalijosi kiekviena tikra ir išgalvota įvykio detale.

Ši karštligiška reakcija puikiai iliustruoja, kokia įtraukianti tapo JAV politika. Nesvarbu, ar tai rinkimai, riaušės, ar paprasčiausias skandalas – įvykiai JAV vis dažniau tarsi juodoji skylė praryja visą dėmesį ir į veiksmą įtraukia visus to norinčiuosius ir nenorinčiuosius. Tai puikiai matyti ir Lietuvoje.

Lietuvos Prezidentas, užsienio reikalų ministras, premjerė ir Seimo pirmininkė – tai tik nedidelė dalis aukščiausių šalies pareigūnų, suskubusių pareikšti rūpestį dėl riaušių ant Kapitolijaus kalvos.

„Amerika, kuo greičiau išties tapk vėl didi“, – rašė Gabrielius Landsbergis. „Teisės viršenybė nėra gatvės viršenybė“, – moralizavo Gitanas Nausėda. O štai premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad „liūdna matyti, kas vyksta JAV Kapitolijuje“, tačiau vylėsi, kad „demokratija triumfuos“.

Vėlyvą vakarą socialiniai tinklai tiesiog sprogo, lietuviams masiškai puolus dalintis naujiena. Internautai nerimavo dėl ant plauko pakibusios Vakarų demokratijos likimo, sutryptos Amerikos šlovės, pamintų vienos ar kitos amerikiečių socialinės grupės teisių. Riaušininikų nuotraukos akimirksniu tapo tūkstančiais multiplikuojamais memais, o po nuomonės formuotojų pareiškimais šia tema nutįso komentarų paklodės.

Praėjus kiek daugiau nei 48 valandoms nuo įvykio, į „Google“ įvedus „JAV Kapitolijaus riaušės”, paieška pateikė per 100 000 rezultatų. Maždaug 30 000 daugiau, nei ieškant informacijos apie vieną didžiausių praėjusių metų „Grigeo Klaipėda“ sukeltą teršalų skandalą.

Sumenkinti Jungtinių Valstijų Kongreso šturmo neverta. Tačiau Lietuvoje kilęs ažiotažas verčia susimąstyti, ar pastaruoju metu augantis susidomėjimas JAV politika parodo jos tikrąją svarbą, ar tik nesugebėjimą atsispirti ekspansionistei ir šou elementais pagrįstai jos gravitacijai? Ir dar svarbiau, kaip vis chaotiškesnė JAV politika veikia mūsų politinę kultūrą ir pažiūras?

Lietuvos visuomenę įtraukiančių JAV politinių kovų pavyzdžių šiemet būta ne vieno. Vasarą Vilniuje nuaidėję „Black Lives Matter“ protestų atgarsiai – puikus to pavyzdys. Birželį prieš policijos smurtą ir rasinę diskriminaciją prie JAV ambasados protestuoti susirinkusi jaunimo minia – savo dydžiu ir mobilizacija vargu ar turi precendentų. Didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukęs protestas surengtas, nors mūsų šalyje rasinė diskriminacija ir policijos smurtas retas ir įprastai nesulaukia net menkiausios jaunimo reakcijos.

Lapkritį įvykę JAV prezidento rinkimai taip pat stipriai įaudrino lietuvius. Vien ko vertos ant Gedimino kalno iškeltos didžiulės baltos raidės „Trump“, respublikonų kandidato vėliavomis apkabinėtų automobilių kolonos, važinėjančios po miestą, ir Donaldą Trumpą palaikyti skirtos lazerių projekcijos. Stebint viešąją erdvę JAV rinkimų išvakarėse galėjo susidaryti įspūdis, kad vos prieš mėnesį įvykę Lietuvos Seimo rinkimai tebuvo nereikšmingas ir net atgrasus įvykis, kurį daugelis nori kuo greičiau užmiršti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Tu girdi kaip žmonės šaukia. Palaiko, pypina mašinos. Tu supranti, kad tu darai išties išskirtinį dalyką. <…> Apačioje girdi policijos sirenas. Tu žinai, kad jos atvažiuoja pas tave, bet tu toliau mojuoji ta vėliava“, – susijaudinęs tinklalaidėje „neRedaguota“ pasakojo vienas iš šių akcijų organizatorių.

Praėjus dviem mėnesiams nuo Joe Bideno pergalės, koduoto susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanaluose bei tiesioginių pranešimų platformos „Discord“ D. Trumpą palaikančio sąmokslo teorijų judėjimo „QAnon“ grupėse, šimtai lietuvių ir toliau aptarinėja rinkimų rezultatus, analizuoja juos sekusius teisinius procesus ir dalinasi melaginga informacija.

Tiesa, reikia pripažinti, kad JAV visada užėmė svarbią vietą lietuvių širdyse. Kasmet 10 000 jų varžosi dėl maždaug 250-ties žaliųjų kortų. Europos Sąjungos apklausose Lietuva visada tarp palankiausiai vertinančių JAV. Kruopštus transatlantinių santykių prioritetizavimas Lietuvos užsienio politikoje ir pragmatiška JAV minkštosios galios politika šią šalį, pasak Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos, padarė svarbiausiu „mūsų saugumo garantu.“

Nenuostabu, kad pastaruoju metu JAV visuomenėje išaugusi poliarizacija, chaosas ir dėmesys vidaus, o ne užsienio politikai sujaudino mūsų tautiečius. Privertė kvestionuoti, atvirai neigti ir net pykti dėl Amerikoje didėjančio politinio nestabilumo. Naujausias Rytų Europos studijų centro tyrimas rodo, kad JAV draugiškumo vertinimas nuo 2018 metų sumenko 12 procentų.

Amerikiečiai pripažįsta, kad JAV demokratinių vertybių kompasas jau kurį laiką neranda teisingos krypties. Priverstiniai vyriausybės uždarymai, dvejonės dėl rinkimų rezultatų patikimumo, apkaltos ir gatvėse prasiveržęs kairiųjų ir dešiniųjų radikalių smurtas – daugelį demokratijos vertinimo rodiklių numušė į neregėtas žemumas.

EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
Joe Bidenas
Išrinktasis prezidentas Joe Bidenas. EPA nuotrauka

Nepartinės ir pelno nesiekiančios visuomenės tyrimų agentūros „Public Agenda“ 2019 m. atlikta apklausa rodo, kad 39 proc. apklaustų amerikiečių mano, kad demokratija šalyje yra „krizėje“, o 42 proc. kad ji susidūrė su „rimtais išbandymais“. Vos 15 procentų apklaustų amerikiečių mano, kad demokratija yra „geros“ būklės.

Jungtinės Valstijos, kurios laisvą informacijos sklaidą apibrėžė kaip demokratijos šerdį, o žiniasklaidos laisvę įtvirtino pirmoje savo Konstitucijos pataisoje, pagal spaudos laisvės indeksą šiuo metu yra 17 vietų žemiau nei Lietuva ir užima 45-tą vietą pasaulyje.

Pasak bene žymiausio šių laikų kultūros antropologo Wado Daviso, būtent pastarieji išbandymai, o ypač koronaviruso pandemija daugelio akyse apnuogino JAV nuopuolį ne tik idealų, bet ir paprasčiausio funkcionavimo prasme.

Kol likusios pasaulio šalys dėjo pastangas suvaldyti pasaulinę COVID-19 pandemiją, JAV prezidentas D. Trumpas viruso pavojų neigė. Netrukus vos keturiems procentams pasaulio populiacijos atstovaujantys amerikiečiai sudarė penktadalį koronaviruso aukų. 2021 metais šalies mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis vis dar du kartus didesnis už išsivysčiusių šalių vidurikį.

„Kaip likęs pasaulis gali tikėtis, kad JAV imsis lyderystės kovoje su pasaulinėmis grėsmėmis – klimato kaita, masiniu rūšių nykimu, pandemija, kai šalis nebeturi kolektyvinės gerovės tikslo net tarp savo tautiečių?“ – retoriškai klausia W. Davisas „Rolling Stones” publikacijoje.

Paradoksas, kad būtent išgyvendama vertybinę krizę JAV politika Lietuvoje tapo kaip niekada įdomi. Taip, už Atlanto verdančios politinės aistros kartais atrodo tokios neįtikėtinos, kad jas norisi palyginti su realybės šou ir net vaidybiniais serialais. Tai, ko Lietuvos politika pasiūlyti negali. Tačiau svarbiausia – aiškiai apibrėžta ideologija ir vertybėmis grįstas JAV visuomenės politinis susiskaldymas leidžia save nesunkiai priskirti vienai ar kitai pusei, įgalina pasijusti jos dalimi.

Tuo metu nenutrūkstamas demokratų ir respublikonų kovos eskalavimas spaudoje ir socialinėse medijose užtikrina, kad priešpriešą pajustų ir į ją įtrauktų kiekvieną. 2020 m. pabaigoje atlikta Lietuvos žurnalistų apklausa atskleidžia, kad būtent JAV aktualijos buvo laikomos svarbiausiomis. Pasak žurnalistų, po COVID-19 pandemijos didžiausią įtaką pasauliui turėjo būtent JAV prezidento rinkimai. „Black lives matter“ protestus pagal svarbą aplenkė tik įvykiai Baltarusijoje ir „Brexit” drama.

Lenkiją drebinantys protestai dėl šalies vyriausybės planų uždrausti abortus, Vladimiro Putino valdžią iki 2036 m. įtvirtinusios Rusijos konstitucinės reformos, karas Kalnų Karabache – tai tik keletas didžiulę svarbą mūsų regionui ir visam pasauliui turinčių įvykių, kurie šiemet nesulaukė adekvatasu žiniasklaidos atstovų įvertinimo ir dėmesio. Ką ir kalbėti apie Europos Sąjungos aktualijas. Sudėtingas ir komplesiškas naujienų srautas iš Briuselio nė iš tolo neprilygsta dramatiškam Vašingtono šou. Be to, nėra kam jo ir paaiškinti. Danija Briuselyje turi 16 nuolatinių korespondentų. Lietuvos spaudai dirba vienas laisvai samdomas žurnalistas.

Tad ar nebus taip, kad vis labiau pasinerdami į JAV, o ne į savo regiono ir net šalies aktualijas, jas perpindami ir vis dažniau net ir dirbtinai ieškodami Amerikos politikos atsipindžių savo visuomenės gyvenime, taip JAV politika galutinai paversime savo politika? Augantį ir pavojingą JAV politikos choasą ir visuomenės susiskaldymą – savo chaosu ir problemomis?