Kaip Joe Roganas JAV visuomenę skaldė

Buvo kalbama apie tai, kad plėtojantis internetinių paslaugų rinkai muzikantai buvo išvaduoti iš stambių įrašų kompanijų įtakos, bet netrukus kapitalizmas padaręs savo juodą darbą. Kaip ir daugelyje kitų sričių, internetinė muzikos rinka monopolizavosi, ir tokios platformos kaip Spotify, Amazon ar Facebook ėmėsi vienašališkai nustatyti žaidimo taisykles. O daugelis mažiau žinomų atlikėjų ir muzikantų liko gaunamo pinigų srauto nuošalyje. Apsnigtas Vingio parkas buvo nuostabus, kojos savaime nešė į priekį, o plaučiai mėgavosi grynu oru. Nors diena graži, buvo tylu, tuščia, ir niekas netrukdė klausytis „The New Yorker“ kairuoliškos tinklalaidės per Spotify platformą.

Bet apie viską iš pradžių.

Kas atsitinka, kai į savo laidą pasikvieti antivakserį

2020 m. gegužę muzikos klausymosi internetu paslaugų platforma Spotify už 100 mln. JAV dolerių įsigijo išimtines teises į kultinio JAV komiko ir mišrių kovos menų komentatoriaus J. Rogano tinklalaidės „Joe Rogan experience“(JRE) transliaciją. Kalbant apie J. Rogano tinklalaidės populiarumą, skaičiai atskleidžia viską – kiekvienas JRE epizodas pasiekia iki 11 mln. klausytojų, o tai daugiau negu dvigubai viršija tokių medijų gigantų kaip CNN, MSNBC ir Fox News populiarumą kartu sudėjus.

Skandalas prasidėjo roko muzikos legendai Neilui Youngui apkaltinus Joe Roganą skleidžiant dezinformaciją apie vakcinas nuo Covid-19 ir pagrasino pasitrauksiąs iš Spotify platformos, jeigu iš jos nebus pašalintas Joe Roganas. Mat anksčiau J. Roganas savo tinklalaidėje pakalbino prieštaringai vertinamą virusologą dr. Robertą Malone, kuris JRE transliacijos metu vyriausybės įvestas pandemijos suvaldymo priemones prilygino Holokaustui, neigė vakcinų naudą ir pasidalino įvairiomis sąmokslo teorijomis (kaip antai, kad JAV ligoninės yra finansiškai suinteresuotos diagnozuoti Covid-19). Šiaip nieko itin naujo – pas mus veikiančio Sveikatos teisės instituto įvairių ekspertų pasisakymų amerikietiška versija.

Šios istorijos neįmanoma atpasakoti tuo pačiu metu ir trumpai, ir objektyviai. Ji ėmė rutuliotis nebevaldomai ir tebesirutulioja iki šiol, įtraukdama vis daugiau dalyvių ir apaugdama naujomis aplinkybėmis. Nesunku nuspėti, kad po šio N. Youngo ultimatumo Spotify platformoje neliko paties N. Youngo. Iš pastarojo iškart pradėjo tyčiotis dešinieji influenceriai, o kairieji ėmė kelti klausimą dėl Spotify veiklos modelio principo. Kitaip sakant, nutiko jau dėsningu tampantis reiškinys, kai skiepų klausimas perauga į ekonominių, politinių ir moralinių klausimų aptarimą.

N. Youngas buvo dešiniųjų pašiepiamas dėl neva jo siekio suvaržyti žodžio laisvę. Tačiau muzikanto noras nebūti toje pačioje platformoje su žmogumi, kuris, jo nuomone, skleidžia kitų gyvybei pavojingą dezinformaciją, yra suprantamas. Spotify kaltinama vietoje vertybių pasirinkusi pinigus, kadangi saulėlydį išgyvenantis rokeris pritraukdavo kur kas mažesnį klausytojų srautą ir pajamas nei šlovės zenite esantis J. Roganas. Kita vertus, jeigu vienas jūsų draugas iškelia ultimatumą pasirinkti tarp jo ir kito draugo, galbūt verta pasirinktį tą, kuris nelinkęs jums tokių ultimatumų kelti?

Spotify yra skaitmeninės eros produktas, šiuo metu užimantis dominuojančią padėtį internetinių audiopaslaugų rinkoje. Kairieji laiko šį medijų gigantą kapitalizmo kūdikiu. Nors komunizmo kūrimą išgyvenusiems Vidurio ir Rytų europiečiams tai greičiau turėtų priminti savotišką kolūkio atitikmenį, kurį apeiti ar iš kurio ištrūkti praktiškai neįmanoma. Spotify sukurtam verslo modeliui prikišama tai, kad jis palankiausias tik superžvaigždėms. O kai mažiau žinomi muzikantai, nors ir gaudami juokingai mažą pajamų nuošimtį iš savo kūrybos transliacijų, nori pasitraukti iš platformos, jie to padaryti negali, nes rizikuotų išnykti iš rinkos.

Internetas jau spėjo išugdyti vartotojų kartą, kuri sunkiai įsivaizduoja, kodėl jie turėtų pirkti naujausią atlikėjo plokštelę su 10 kūrinių, kai vos už keliolika dolerių per mėnesį galima gauti prieigą prie visos pasaulio muzikos lobyno. Milijardų eurų, tiesiogine to žodžio prasme, klausimas XXI a. vartotojui – ar norėdami paremti savo mylimą muzikantą jūs sutiktumėt atsisakyti galimybės akimirksniu pasiekti bet kokį muzikos kūrinį pagal poreikį?

Visgi N. Youngo ultimatumą galima laikyti sėkmingu, kadangi jau dabar akivaizdu, kad Spotify patirs finansinių ir reputacijos nuostolių. N. Youngu jau pasekė daugelis kitų muzikantų. Tiesa, finansinių nuostolių patirs ir pats N. Youngas, tačiau tai vargu ar suteikia pagrindo jį laikyti kairiųjų herojumi. N. Youngo ultimatumas apsiribojo išimtinai dėl vakcinavimo skleidžiama dezinformacija, o pats muzikantas, kairiųjų didžiam nusivylimui, paragino savo gerbėjus ieškoti savo muzikos kitose tarptautinių korporacijų platformose, tokiose kaip Amazon ar Apple Music. Kad ir kaip vertinsi, rokeris N. Youngas niekaip neprimena proletaro, kuris neturi nieko prarasti išskyrus savo grandines.

Bet kaip sakoma, bėda viena nevaikšto, netrukus J. Roganas buvo apkaltintas taip pat ir rasizmu. Dainininkė India.Arie surinko santrauką iš J. Rogano pokalbių ir suskaičiavo 22 atvejus, kai buvo vartojamas baisusis žodis iš N raidės bei pasisakymai, kuriuos galima laikyti rasistiniais. Be abejo, žodžio iš N raidės vartojimo atvejai buvo išimti iš konteksto, tačiau, pasak dainininkės, J. Roganas neturėtų šio žodžio vartoti jokiame kontekste.

Nesileidžiant į detales galima pasakyti nebent tai, kad jeigu dėl savo pasisakymų apie vakcinavimą J. Roganas atsiprašė daugmaž „atsiprašau, jeigų ką nors už***sau“, tai antruoju savo atsiprašymu dėl rasizmo jis atgailavo kur kas savikritiškiau ir su pagarbiu išgąsčiu. Vėliau atsiprašė ir Spotify generalinis direktorius Danielis Ek ir pabrėžė, kad jo vadovaujamos kompanijos vertybės daug kur kertasi su J. Rogano pasisakymais, tačiau tiesiog jį nutildyti nėra problemos sprendimo būdas. Klausimas, kaip stambaus verslo vertybės siejasi su tuo, kad pajamų jis gauna ne iš vertybinio turinio, o iš perklausų skaičiaus, jau spėjo pasenti taip ir likęs neatsakytas.

Kaip išvengti cenzūros?

Šiuo metu per 100 JRE epizodų jau yra, tariant diplomatiškai, dingę iš Spotify platformos, ir jų skaičius greičiausiai dar augs. Juolab kad iš dingusių visi, išskyrus vieną, yra įrašyti iki pandemijos, o bendras epizodų skaičius siekia 1700. Neatmestina, kad augs ir atsiprašymų, atsiprašančiųjų ir įsižeidusiųjų skaičius. Visi lyg ir sutaria, kad J. Roganas yra ne didelių procesų priežastis, o jų pasekmė, tačiau bandydamas suvokti priežastis kiekvienas nejučia grįžta prie jau iki blizgesio nuzulintų temų, nesvarbu ar tai būtų antivakserių idėjų paneigimas, ar kapitalizmo kritika, ar rasizmo pasmerkimas. Pasak J. Rogano, jis tiesiog bendrauja su žmonėmis. Ir kai jo tinklalaidės svečiais yra buvę tokie asmenys kaip Alexas Jonesas, Edwardas Snowdenas ar Jordanas Petersonas, nenuostabu, kad ir iš praeities pokalbių iškylančių antivisuomeninių temų sąrašas gali plėstis.

Joe Roganas akivaizdžiai rado auksinį raktą į anglakalbės auditorijos širdis, ko nepavyks padaryti jokiai oficialiai institucijai, skleidžiančiai objektyvią ir politkorektišką informaciją. Nepavyks būtent dėl to, kad jos vykdomas objektyvus informacijos pateikimas stokos J. Rogano apšepusios fizionomijos, jo nepakartojamo balso tembro, tiesmukos pokalbio manieros ir kartais visai neblogų juokelių.

Pasiūlymų, kaip redaguoti tokio pobūdžio informacijos srautą jo necenzūruojant, yra daug. Vieni siūlo, kad pačios platformos tokiu atveju privalėtų pokalbiuose su sąmokslo teoretikais kas 5 min. įdėti audiointarpų, kuriuose šaižiai nemalonus balsas vis primintų, jog visa tai, kas šiuo metu kalbama, yra melas ir dezinformacija. Kiti tokiais atvejais siūlo organizuoti kažką panašaus į totalizatorių, kad klausytojai patys balsuotų, ar pateikiama informacija yra melas, ar ne. Šios idėjos šalininkai ją grindžia tuo, kad kartais net ir savo srities specialistai gali meluoti, siekdami siaurų interesų. Nesvarbu, kad tokiame tiesos totalizatoriuje galėtų dalyvauti visi, įskaitant ir visiškus diletantus, kadangi iš esmės tai esąs pačios demokratijos principas. Jeigu mes visuotinai balsuodami išsirenkame valdžią, kurios esame verti, tai kodėl lygiai tokiu pat balsavimu negalėtume išsirinkti tiesos? Tokiame kontekste siūlymas įpareigoti turinio platformas prie kiekvieno savo tinklalaidinko pastatyti po faktčekerį atrodo labai nuosaiki priemonė.

Akivaizdu, kad J. Rogano istorija dar nesibaigė ir tikrai tęsis įvairiais pavidalais, todėl daryti apibendrinimus dar anksti. Visgi jau galima teigti, kad, pradėjus pokalbį apie vakcinas, prognozuoti, kuo tas pokalbis pasibaigs, yra labai sudėtinga, nepriklausomai nuo to, kur jis vyksta – parlamentinės sesijos metu ar giminių baliuje. Taip pat akivaizdu ir tai, kad žodžio galios ir asmenybės vaidmens istorijoje vis dar niekas neatšaukė.