„Kaip kalbėti apie laisvę, kai nesi laisvas?“ Rūkyti metusio Ričardo pasakojimas

Emilis Jakštys ir Ričardas Brogys. XFM radijo nuotrauka

XFM radijo stoties laidos „Būk sveikas“ pašnekovas RIČARDAS BROGYS neberūko jau septynerius metus. Visgi anksčiau jį, paauglį ir jaunuolį, ypač veikė aplinka, kurioje gyveno, socializavosi, mokėsi, bandė užsidirbti. Todėl siekdamas iš jos neišsiskirti, nusiraminti ar tiesiog nenuobodžiauti, ėmė rūkyti. O pažinęs Dievą galiausiai suprato, kad elgiasi dviveidiškai.

Pritapti prie kitų

Pirmąją cigaretę trylikametis Ričardas surūkė per septyneriais metais vyresnio brolio Giedriaus gimtadienį. Jį pašnekovas laikė autoritetu, todėl netikėtai pamatęs jį rūkantį akimirksniu pakeitė požiūrį į gyvenimą ir sveikatą.

„Matydamas brolį su cigarete rankoje pamaniau, kad turiu neatsilikti. Paėmiau cigaretę ir sutraukiau pirmąjį dūmą“, – dalijasi Ričardas. Šią patirtį, dabar prisimena Lietuvos krikščionių studentų bendrijos (LKSB) savanoris, lydėjo nemalonus jausmas.

Antrą dūmą įtraukė po kelių mėnesių. Bendraamžiai pamokė, kaip reikia rūkyti. Buvo bjauru, tačiau norėjo pritapti prie kitų. Bėgant metams augo ir surūkytų cigarečių skaičius.

„Baigdamas mokyklą jau rūkydavau kiekvieną dieną – su draugais ar tiesiog nuobodžiaudamas“, – teigia kibernetinio saugumo architektas R. Brogys.

Laive rūkė visi

Priklausomybę kaip problemą Ričardas įsisąmonino jau ne mokyklos laikais. Devyniolikmetis jaunuolis, siekdamas užsidirbti, įsidarbino žvejybiniame laive. Čia rūkė visi. Prieš kelionę komandos nariai rūpindavosi maisto atsargomis, specialiais drabužiais, įranga, tačiau svarbiausia buvo kita.

„Ir man, ir įgulai svarbiausia buvo prisipirkti cigarečių, kad užtektų visos kelionės metu. Kartą komanda, suvokusi, kad pritrūks cigarečių, net apsuko laivą ir grįžo į uostą“, – pasakoja Ričardas.

Darbas žvejybiniame laive gali atrodyti romantiškas. Tačiau išsamus pašnekovo pasakojimas demaskuoja žiaurią tikrovę: be poilsio ir miego nepertraukiamai dirbdavo iki 48 valandų, tik su trumpomis pertraukėlėmis. Ir taip kartais net iki mėnesio.

Kodėl gi cigaretės buvo tokios svarbios žvejybiniame laive? Pasak Ričardo, jos buvo priemonė atitrūkti, atitraukti dėmesį nuo varginančio krūvio ir monotonijos. Išties dirbant atrodė, kad viskas gerai, tačiau pertraukėlių metu organizmas šaukte šaukdavo priešingai. Grįžus namo XFM laidos „Būk sveikas“ pašnekovą ėmė kankinti maždaug aštuonis mėnesius trukusi nemiga, suprastėjo emocinė ir fizinė sveikata.

Rūkymo laisvė – tik iliuzija

Deja, bet ir nūdien cigaretes, rūkymą dėl gudrios reklamos industrijos įdirbio dalis žmonių sieja su laisve, nuotykių ieškojimu, kietumu. R. Brogys dalinasi, kad anksčiau nematė jokių problemų dėl šio žalingo įpročio. Tačiau įtikėjęs Kristų, atėjęs į krikščioniškąjį tikėjimą ir įsitraukęs į tarnystę ėmė suprasti, jog elgiasi dviveidiškai. Kilo rimtas klausimas: „Kaip galiu kalbėti apie laisvę, kai pats esu priklausomas ir nelaisvas?“ Pašnekovas suprato, kad cigarečių teikiamas laisvės įvaizdis yra iliuzija, apgaulė.

Nenorėdamas žalingu elgesiu piktinti kitų, Ričardas kurį laiką slėpėsi. Tačiau vienos krikščioniškos tarnystės metu Dievas, kaip liudija pašnekovas, prakalbėjo, kad jis turi priimti tvirtą sprendimą: „Stojau prieš Dievą prašydamas išlaisvinti mane nuo šios nepakeliamos naštos, su kuria negaliu susitvarkyti savo jėgomis. Po šios maldos neberūkau. Praėjo septyneri metai. Įdomiausia, kad nebejaučiu potraukio rūkyti, nepaisant aplinkos, kurioje esu. Tai tikrai rodo gailestingą Dievo širdį ir stebuklus. Kažkas neįtikėtina, kai išlaisvina malda. Dievas yra gyvas.“