Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais. Paremti

2022 06 07

Giedrius Tamaševičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Kaip Kirilas Karaliaučių prie „rusiškojo pasaulio“ prijungė

EPA nuotrauka

Vienas iš ryškiausių perlų Maskvos patriarcho „rusiškojo pasaulio“ karūnoje neabejotinai yra Kaliningrado sritis. Anksčiau šis kraštas buvo vadinamas Rytų Prūsija (o dalis jo – Mažąja Lietuva), kol 1945 m. jis tapo Stalino karo grobiu ir buvo prijungtas prie Rusijos Federacijos.

Tai nebuvo pirmasis Rytų Prūsijos susidūrimas su „rusiškuoju pasauliu“. Per Septynerių metų karą ją visą penkmetį (1757–1762) plėšė caro armija, tuo laikotarpiu okupavusi tiek Karaliaučių, tiek Klaipėdą. Tiesa, anuomet apie Maskvos patriarcho „kanonines teritorijas“  kitapus Nemuno kalbos dar nebuvo.

Padėtis nepasikeitė ir po 1945 m., kai Karaliaučiaus kraštą aneksavusi Sovietų Sąjunga, iškeldinusi arba išžudžiusi vietos gyventojus, kraštui kolonizuoti atsiuntė sovietinių piliečių. Kaliningrado sritis, visiškai nepasiekiama lankytojams iš Vakarų, net keturiasdešimt metų gyveno be religijos ir be bažnyčių. Tik 1985 m. vasario 25 d. Kaliningrado miesto liaudies deputatų taryba įregistravo pirmąją ortodoksų bendruomenę, kuriai cerkvę buvo leista statyti ant gotikinės XIII a. bažnyčios griuvėsių. Pirmosios parapijos steigimu anuomet rūpinosi Smolensko metropolitas Vladimiras Gundiajevas (šiandienis Maskvos patriarchas), veikiausiai pasinaudodamas jau tuomet turėtais ryšiais Kremliaus valdžioje.

Nuostabą galėtų kelti tai, kad šis Rytprūsių kraštas buvo prijungtas prie už tūkstančio kilometrų esančio Smolensko metropolijos, o ne, pavyzdžiui, prie kaimyninių Maskvos patriarchato vyskupijų. Matyt, taip pasireiškė metropolito Gundiajevo įžvalgumas, juk 1985-aisiais niekas negalėjo nutuokti, kad po šešerių metų Sovietų Sąjunga subyrės ir Kaliningrado sritis virs eksklavu, kurį nuo Rusijos skirs net dvi valstybės. Perestroikos laikais tikinčiųjų gausėjo; jie rinkdavosi buvusiose liuteronų bažnyčiose, sporto salėse arba sandėliuose, pritaikytuose ortodoksų pamaldoms. 1988 m.  Smolensko ortodoksų vyskupija buvo pervadinta į Smolensko–Kaliningrado.

Rusijos armijos cerkvėje. EPA nuotrauka

1996 m. Kaliningrado metropolitas Gundiajevas (dalyvaujant prezidentui Borisui Jelcinui) Pergalės aikštėje (buvusioje Karaliaučiaus Hanzos aikštėje) į būsimo Kristaus Išganytojo soboro pamatus įmūrijo kapsulę su žeme iš to paties pavadinimo Maskvos soboro. Tokiu būdu jis tarsi simboliškai paženklino naująją Maskvos „kanoninę teritoriją“.

Tuo metu nieko netrikdė tai, kad toje pat aikštėje stovėjo didžiulė Lenino statula ir 1333 m. statyta senoji Karaliaučiaus katedra (po 1992 m. atstatyta vokiečių lėšomis, naudota parodoms ir koncertams). Tiesa, 2009 m. pradžioje, vos spėjęs tapti Maskvos patriarchu, Kirilas kreipėsi į Putiną, ragindamas ir pačią Katedrą perduoti ortodoksams, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta.

2009 m. kovo 31 d. Kirilo vadovaujamas Šventasis sinodas Karaliaučiaus srityje įsteigė atskirą metropoliją, pavadindamas ją jungtiniu Kaliningrado ir Baltijos vardu. Tuo metu čia (daugiausia perstatytose liuteronų bažnyčiose) jau veikė 75 parapijos.

Lankydamas jau baigtą statyti ir išpuoštą Kaliningrado Kristaus Išganytojo soborą, vadinamą jaunesniuoju Maskvos soboro broliu, patriarchas Kirilas pabrėžė, kad šis statinys vakariniame Rusijos pasienyje liudija rusų ortodoksijos grožį ir triumfą. Beje, tada čia buvo įrengtas ir istorinis Memelio ikonostasas, Septynerių metų karo laikotarpiu sukurtas okupacinei rusų įgulai Klaipėdoje…

Pastarojo meto įvykiai Maskvos patriarchatui priklausiusioje Ukrainos ortodoksų bažnyčioje liudija, kad „kanoninių teritorijų“ samprata – gana nepastovus dalykas. Todėl įdomu, koks likimas ateityje laukia ir Karaliaučiaus krašto, prieš daugiau nei 800 metų priėmusio Romos krikštą, vėliau tapusio viena iš didžiųjų Reformacijos šalių, o vos prieš keturis dešimtmečius bažnytiniu požiūriu buvusio niekieno žeme.

Parengta pagal „Die Tagespost“ publikaciją.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.