2021 07 01

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Klausymosi ir skaitymo laikas:

75 min.

Kaip meniška siela padeda statyti bažnyčią

Kun. Karolis Petravičius. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Prieš pandemiją dainuodamas uždirbdavau daugiau už Radžį“, – juokiasi kunigas Karolis Petravičius, Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Tiesa, pinigus jis renka ne sau, o šioje gyvenvietėje, esančioje tarp Palangos ir Kretingos, statomai Dievo Gailestingumo bažnyčiai. Turėti savo maldos namus – sena aktyvių vietos tikinčiųjų svajonė.

Tam meniškos sielos kunigas sugalvojo originalų būdą: važiuoti po įvairias parapijas ir koncertuoti, atliekant savo kūrybos dainas ir giesmes. Keletą kompaktinių plokštelių išleidęs K. Petravičius taip pat užsiima ir tapymu – bažnyčios statyboms paaukojantiems 1000 eurų ir daugiau jis dovanoja paveikslą.

„Bernardinai.lt“ tinklalaidės pašnekovas pasakoja apie bažnyčios statybas, su jomis susijusius džiaugsmus bei rūpesčius, jaunimo sielovadą – ir unikalią Vydmantų parapiją.

„Čia yra išskirtiniai žmonės. Nežinau, ar yra kita tokia parapija, kuri įsteigta, norėta pačių vietinių gyventojų. Po to, kai įvyko Baltijos kelias, jiems gimė mintis, kad Vydmantuose reikia bažnyčios, ir patys savo iniciatyva ją pradėjo kurti. Būsimos bažnyčios vietoje, didžiulėje pievoje, vyskupas Antanas Vaičius pastatė kryžių, ir tada žmonės tikėjosi, kad iškils bažnyčia.

Paskui vyskupas A. Vaičius tapo emeritu, atėjo kiti vyskupai – ir natūralu, jog bendruomenė nebuvo tokia didelė, kad jai būtų buvę galima skirti atskirą kleboną. Sakė, parapija jo neišlaikys. Bet žmonės nenuleido rankų per visus tuos trisdešimt metų – net kai tam ilgą laiką nepritarė vyskupai. Tikintieji gavo žemės plotą, patalpas seniūnijoje, kur esame įsirengę savo laikiną koplyčią. Ten žmonės sunešė visa, ką švenčiausio turėjo savo namuose – paveikslus, statulėles…

Įdomus dalykas, kad mes, kaip parapija, neturime savo patalpų. Seniūnui sakau: ‚Na, jūs esat prabangiausias seniūnas, matyt, visoje Žemėje, nes turit savo nuosavą kleboną, koplyčią – kaip koks dvarininkas‘“, – juokiasi kun. K. Petravičius.

Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios vizualizacija. Kun. K. Petravičiaus archyvo nuotrauka

Kunigas linksmai prisimena, kaip prieš penkerius metus buvo paskirtas Vydmantų parapijos klebonu ir būsimos bažnyčios statytoju. Įspūdžiai, pirmąkart atvykus į tarnystės vietą:

„Matau – laukas, pieva, kelias, kryžius… Taip poetiška. Ir viskas. Klausiu, kur man gyventi. Žmonės sutrikę, nes, tiek ilgai laukę klebono, jau nesitikėjo, kad sulauks. Pradėjo man ieškoti gyvenamosios vietos, ir jos neatsirado. Buvo toks keistas laikas.

Tų dalykų nesureikšminu, bet mano, kaip klebono, pirma naktis Vydmantuose buvo pajūrio kopose. Ryte nusimaudžiau – ir į Mišias. Bet paskui pagalvojau, kad ilgai su pajūriu netempsiu.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pernai Vydmantuose įvyko didelė šventė: vyskupai Kęstutis Kėvalas ir Algirdas Jurevičius pašventino Dievo Gailestingumo bažnyčios pamatus. Pasak kun. K. Petravičiaus, kad toje vietoje iškiltų visa šventovė, laukia dar daug darbo. Tačiau čia gali prisidėti visi norintieji – tiek paaukodami pinigų, tiek ir… parapijai dovanodami gintaro. Štai naujausias Vydmantų parapijos feisbuko paskyros įrašas – informacija, kuri tinklalaidėje nebuvo išsakyta:

„Prieš kurį laiką sapnavau labai gražų sapną… Įeinu į labai gražią bažnyčią, o joje – nuostabiai gražiai šviečiantis gintarinis altorius. Supratau, kad tai – naujoji Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčia. Žinoma, šiuo metu, kai bažnyčia teturi tik pamatus ir dėl lėšų stygiaus negalime tęsti darbų, mano sapnas atrodo nerealus… Bet tikiu, kad Dievui laiminant ji iškils! O kol ji kils, visus kviečiu atnešti į koplyčią gintarų. Dydis nesvarbus, tinka kad ir patys mažiausi. Kai bus surinktas reikalingas kiekis, gintarai bus panaudoti altoriui. Įamžink save naujos bažnyčios vieninteliame pasaulyje žmonių po mažą gintarėlį suneštame gintariniame altoriuje!“

O visa tai, kas buvo išsakyta, – garso įraše žemiau.

Tinklalaidėje išgirsite:

0:00 – Kun. Karolio dainos ištrauka ir pokalbio įžanga;

2:35 – Stiprus bendruomeninis giedojimas Vydmantuose;

8:17 – Patys ryžtingiausi pasaulyje parapijiečiai;

11:10 – Nuotykiai pirmąkart atvykus;

16:09 – Prisišnekėjimas, atsisukęs prieš patį kunigą;

17:03 – Bažnyčios statymas – kasdienis kryžiaus nešimas (bet labai šauni vietos bendruomenė);

19:13 – „Mes per daug sau leidžiam“. Kunigas privalo būti dėmesingas kitiems;

27:37 – Kun. Karolio kritika Bažnyčiai Lietuvoje dėl nesirūpinimo jaunimu (ir vienas kitas geras pavyzdys);

44:50 – Originalūs būdai kaip rinkti lėšas bažnyčios statybai;

55:48 – Kaip atrodys naujoji Dievo Gailestingumo bažnyčia;

59:15 – Kiek jau yra padaryta, kad bažnyčia iškiltų;

1:03:17 – Mistinė patirtis, nutikusi vieną dieną;

1:07:58 – Kaip galima paremti bažnyčios statybas, kur kreiptis.