Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Kaip nesusimauti liudijant savo tikėjimą

Gabrielius E. Klimenka
Gabrielius E. Klimenka. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Per savo bažnytinį gyvenimą esu girdėjęs įvairiausių liudijimų: gerų, blogų, juokingų, liūdnų, ilgų, nevykusių ir pan. Kai kurie yra įsitikinę, kad liudijimas apie tikėjimą nereikalauja jokio pasirengimo, tiesiog pasakoji, ką patyrei savo gyvenime.

Manau, toks būdas tinka, jei apie tikėjimą pasakoji draugui, tačiau, kalbant nuo scenos ar liudijant kokiame Alfa kurse, pasirengimas yra svarbi paties liudijimo dalis. Taigi kaip pasiruošti liudijimui, kad tai netaptų keliomis minutėmis gėdos, bet galėtum išties paliudyti Viešpaties darbus?

Adresatas. Įsivertink, kas yra tavo adresatas. Vienaip kalbėsi su vaikais, kitaip su suaugusiaisiais, o jei dar pridėtume skirtingas socialines grupes, ten adresatų skirtumai dar didesni: jei besilaukiančioms mamoms kalbėsi it kokiems kareiviams, gali būti nesuprastas.

Laikas. Aiškiai apsibrėžk, kiek laiko kalbėsi. Paprastai krikščioniškuose renginiuose būna skiriamas laikas liudijimams. Jis ribotas. Per tą laiką numatyta, kad paliudys konkretus skaičius žmonių, o tada renginys vyks toliau. Jei buvo duotos trys minutės, o tu prakalbėjai visas dešimt, tada aplink bus daug nepatenkintų žmonių. Žinodamas laiką, apsibrėžk, kur bus įvadas, dėstymas, kulminacija, užbaiga. Neapsibrėžęs, išsekus laikui, gali susivokti, kad vis dar nepabaigei įvado.

Pagrindinė mintis. Prieš ruošdamasis liudijimui išsigrynink esminę mintį, t. y. ką konkrečiai nori pasakyti. Tuomet aplink ją apipink visas kitas dalis. Neišsigryninus esmės, liudijimas gali pavirsti į kalbėjimą apie orą, gali likti neaišku, ką konkrečiai nori pasakyti.

Cathopic.com nuotrauka

Liudijimas nėra mokymas. Ne kartą mačiau situacijas, kai liudijimas pavirsta mokymu arba moralizavimu. Nepamiršk, kad liudijimo tikslas – pasidalinti tavo asmeninio santykio su Dievu patirtimi, o ne pamokyti kitus, kaip gyventi. Liudijimas yra skirtas liudyti, mokymas – mokyti.

Neatrodyk kaip sektantas arba davatka. Labai dažnas atvejis, kai žmogus kalba perdėm dievotai arba egzaltuotai. Kartais net ir apsirengia kaip nors atitinkamai. Tai pačiam liudytojui gali atrodyti kaip papildoma jo tikėjimo išraiška, tačiau klausantiems gali kilti atmetimo reakcija.

Būk savimi. Kiekvienas žmogus, pastatytas ant scenos, nenoromis nuo streso užsideda kažkokią kaukę. Tai natūralu. Tačiau jei tavo kaukė yra persunkta siekiu parodyti, koks esi pamaldus ar demonstruos šventumą, ji bus juokinga arba visi tiesiog supras, kad apsimeti tuo, kuo nesi.

Nemeluok ir nepagražink realios situacijos. Pasakodami apie savo gyvenimą, mes linkstame pagražinti gražius dalykus, patirštinti spalvas, kai norime, kad istorija taptų įdomesnė. Liudijime to nereikia. Kuo mažiau pagražinimų, tuo liudijimas autentiškesnis. Na, o jei tą patį liudijimą sakai jau nebe pirmą kartą ir jį nuolat pagražini, tuomet n-tasis kartas jau bus gerokai apaugęs tuo, ko įvykyje realiai nebuvo. Gali nutikti ir taip, kad prisikursi melagingų atsiminimų ir liudysi savo fantazijas, o ne Dievo veikimą savo gyvenime.

Neapsinuogink. Liudijime nereikia smulkiai pasakoti ką, kur, kaip ir su kuo kažką darei, pakanka lakoniško paminėjimo ar situacijos nusakymo. Palik žmonėms vietos fantazijai. O jei rimtai, tai visuomet derėtų įsivertinti, kiek atvirauti, nes žmonių esama visokių ir yra tikimybė, kad tavo atvirumu kažkas pasinaudos ar per tai tave sužeis. Žodžiu, atvirauk tiek, kad tavo liudijimas tavęs paties nesužalotų.

Venk mistifikavimo. Viena vertus, reikėtų labai atsargiai pasakoti dalykus, kuriuos laikau stebuklais, nes girdint juos, daugelyje klausytojų gali įsijungti vidinis skeptikas. Kita vertus, kai kurios ištaros, kurias naudojame, gali sukelti mistifikavimo pojūtį, ypač jei žmogus nėra įvesdintas į krikščioniško mąstymo sistemą. Pvz., teiginys „Dievas man pasakė“ krikščioniškoje aplinkoje gali būti priimamas kaip suvokimas to, ką Dievas nori žmogui pasakyti. Tačiau kaip šie žodžiai nuskamba tam, kuris neturi dieviškojo kalbėjimo patirties? Ar ne taip: jis ką girdi balsą galvoje?! Gal jam šizofrenija?

Lietuvos jaunimo pastoracijos centro nuotrauka

Nevartok spec. terminijos. Čia mes prieiname prie spec. terminų ar bažnytinio slengo vartojimo. Juos puikiai supranta Bažnyčioje esantys žmonės, tačiau tokie žodžiai gali nieko nesakyti tiems, kurie į ją pradėjo vaikščioti neseniai. Pvz., visiems katalikams žinomi žodžiai: agapė, rekolekcijos, adoracija, prelatas ir pan. tėra nieko nesakantis garsų kratinys tam, kuris dar nesusigaudo terminijoje.

Aš, o ne mes. Liudijimas yra apie tavo asmeninę patirtį, tad turėtum sakyti „aš“. Jei kalbėdamas sakai „mes“, tuomet tu kalbi apie kažkokią bendrą patirtį arba bandai primesti kolektyvinę atsakomybę už tuos dalykus, kuriuos pasakoji. Neretai nutinka taip, kad liudytojas pradeda nuo „aš“, o pabaigia sakydamas „mes“ arba net „jūs“. Paprastai tokiais atvejais liudijimas jau būna pavirtęs mokymu.

Nekurк iliuzijų. Liudijimo esmė – papasakoti, kas buvo prieš tai, kas pasikeitė ir kaip yra dabar tavo santykyje su Dievu. Tas santykis nebūtinai turi jau esamą laimingą pabaigą. Esamas momentas gali vykti dar procese. Kodėl tai sakau? Nes didžioji dalis liudijimų, kuriuos esu girdėjęs, pasibaigia kaip pasakose: jie gyveno ilgai ir laimingai arba per barzdą tekėjo, burnoj neturėjau. Kitaip sakant, sukuriama iliuzija, jog, jei atsivertei, tai nuo dabar tavo gyvenimas bus rožėm klotas, įgysi imunitetą prie visas nuodėmes ir negandas. Kad taip nebūna, gali paliudyti begalė krikščionių kankinių.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Atkreipk dėmesį, kaip pasakoji. Šviežio kataliko liudijimas paprastai skamba taip: ankščiau dariau nuodėmes, gėriau alkoholį, buvo besaikiai vakarėliai ir lėbavimai (tai paprastai pasakojama labai linksmu tonu ir garsiai), bet, kai sutikau Jėzų, mano gyvenimas pasikeitė ir dabar jis pilnas džiaugsmo, aš lankau bažnyčią ir t. t. (šita dalis paprastai pasakoma niūriu ir prislopintu balsu). Tiesiog atkreipk dėmesį į retoriką, kad žodžiai nesikirstų su tuo, kaip juos pasakai.

P. S. Neretai išgirstu, kad žmogus ruošiasi sakyti liudijimą, tad tiesiog primenu, kad žodyje liudijimas nėra Ū raidės, ten U raidė. Taigi, kai išgirstu, kad kažkas ruošiasi liudyti, tai paprašau geriau palinksminti paliudijant.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.