Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Kaip saugiai kūrenti laužą

Pexels.com nuotrauka

Praeitąkart šiek tiek rašėme apie saugią elgseną prie laužo. Ši tema neišsemiama, o vasaros metu ypač aktuali, kai vis dar tęsiasi šašlykų ir vakarojimų prie laužo metas.

Tekstas perpublikuojamas iš Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ 2021 m. Nr. 6

Kartais, rodos, savaime suprantami dalykai (nepilti žibalo į ugnį; nedeginti laužo ant žolės ir pan.), bet nuvykę į gamtą visko prisižiūrime. Tad viliamės, kad šis tekstukas išmintingiesiems bus priminimas, o ne tokiems išmintingiems – pamoka.

Kiekvienas esame buvęs žygiuose, tačiau gal ne kiekvienas esame susidūręs su miško gaisru. Nemokėdami tinkamai prižiūrėti ugnies ir kūrenti laužo, gana lengvai galime padegti mišką, tad, kaip saugiai elgtis su ugnimi, privalo žinoti kiekvienas išlikėjas, „bushcrafteris“, turistas ir šaulys.

Pagrindinės laužo kūrenimo žinios

Žinojimas, kaip saugiai kūrenti ugnį, išsprendžia iškart dvi problemas, susijusias su komfortu ir saugumu.

Efektyviai degantis laužas suteikia komfortą (šilumą, galimybę gaminti maistą bei nesivarginti kas kartą, kai reikia įkurti ugnį). Žinoma, komfortas yra sąlyginis, nes esant ekstremalioje situacijoje viskas nekomfortabilu, tačiau net menkiausios jo apraiškos kelia išlikėjo moralę ir palaiko gerą nuotaiką, o tai gali būti gyvybiškai svarbus dėmuo. Stovyklaujant komfortas, susijęs su ugnimi, kiek kitoks, čia svarbiau, kad rūpinimasis ugnimi netaptų viso vakaro svarbiausiu užsiėmimu ir kad per dūmus galėtume matyti vienas kitą nebandydami pasitraukti kur toliau, idant galėtume įkvėpti gaivaus oro gurkšnį.

Saugumo faktorius irgi – labai svarbus. Kas iš to, kad sukūręs ugnį sukėlei miško gaisrą? Taip tik dar sumažini savo galimybes išgyventi. Stovyklaujant šis faktorius taip pat svarbus ir nebūtinai dėl miško gaisro, bet ir dėl nudegimų bei kitų su sveikata susijusių niuansų. Saugumo klausimas susijęs ne tik su pačiu stovyklautoju, bet ir su jį supančia aplinka.

Broliai Eduardas Klimenka ir Gabrielius E. Klimenka. Asmeninio archyvo nuotrauka

Taigi vasaros metu itin svarbu iš laužavietės aplinkos išvalyti sausą žolę, lapus ir bet kokias kitokias lengvai užsidegančias medžiagas. Atstumas, kurį derėtų apvalyti, turėtų būti lygus bent dviem trims laužo liepsnos aukščiams. Kuo labiau parengta aplinka, tuo saugesnis jūsų stovyklavimas.

Norėdami saugiai kūrenti laužą, kurkite jį ten, kur jau būta laužavietės. Taip žinosite, kad vieta jau patikrinta ir saugi. Paprastai buvusios laužavietės jau turi gana saugią aplinką, tad neretai papildomo jos apvalymo nereikia. Žinoma, jei laužavietė – oficiali, o ne šiaip, neatsakingų stovyklautojų padeginta vietelė.

Prieš kurdami laužą atkreipkite dėmesį, kokiame aukštyje yra medžių šakos. Žemai kabančios medžio šakos gali lengvai užsidegti. Šakos turėtų būti bent penkis kartus aukščiau nei jūsų įkurto laužo liepsna. Jei laužas kuriamas žiemos metu, turėkite omenyje, kad sukūrus jį po medžio šakomis pradės tirpti ant jo susikaupęs sniegas; jei sniego nedaug, patirsite nedidelį diskomfortą, nes jums lašės ant nosies, jei daug – netikėtai galite atsidurti pusnyje, nes patirpęs sniegas ilgainiui nuslys nuo šakos. Vasaros metu liepsnos, laižančios medžio šakas, gana lengvai gali sukelti gaisrą, žiemos metu – užgesinti laužą. Esant ekstremaliai situacijai tiek vienas, tiek kitas atvejis sukels rimtų bėdų, o stovyklaujant su šeima sugadins iškylą.

Lyjant ar po lietaus rekomenduojame laužą degti ne ant plikos žemės. Laužas baloje ne pats geriausias būdas šildytis. Ugnį šiuo atveju galima degti ant pakylos, padarytos iš malkų. Ją įsirengti lengva, tereikia sudėti maždaug metro ilgio rąstukus vieną greta kito. Juos galima iš šonų įtvirtinti mediniais kuoliukais. Ant tokio postamento ugnis degs efektyviau: nemirks baloje ir išgarins drėgmę po laužaviete ir aplink ją. Taip reikės mažiau degalų sąnaudų, turėsite stabilesnę liepsną ir šiaip mažiau vargo dėl laužo kurstymo.

Lyjant lietui galima virš laužavietės pakabinti tentą, jis apsaugos ugnį nuo kritulių. Tento kabinimo aukštis analogiškas kaip ir šakų atveju. Taip pat norėdami efektyviau naudoti ugnį turėtumėte ją apsaugoti nuo vėjo. Tam tinka iš rąstų padaryta sienelė, sauganti ugnį nuo vėjo. Sienelę galima padaryti ir iš kitų parankinių priemonių: palapinsiaustės, celofano, šakų ir pan. Neturėdami galimybės įrengti sienelės, ugnį galima kūrenti iškastoje duobėje.

Šlapia mediena prastai dega ir labai dūmina, tad, jei nenorite pasijusti it ežiukas rūke, pasirengtų malkų laužui nedėkite ant drėgnos žemės. Viską, ką naudosite laužui, sudėkite ant kokio nors sauso paviršiaus: celofano, tento, paklotėlio ar pan. Derėtų iš anksto pasirengti didesnį kiekį sausos medienos. Esant lietui ar sušlapus surinktoms malkoms, jas daug efektyviau panaudosite, jei prieš dėdami į laužą nuimsite viršutinį sluoksnį (sušlapusią žievę) arba bent jau padarysite plačių įpjovų, kad ugnis galėtų kabintis už sausos medienos.

Prieš įkuriant laužą reikėtų pasirengti prakurų. Įprastai žmonės šiam tikslui pasilaužo pirmų pasitaikiusių plonų šakelių. Jų nuomone, plona šakelė puikiai dega. Tačiau, kiek rodo praktika, neretai prisilaužoma žalių šakelių ir tada ugnies įdegimas pasidaro labai keblus. Norėdami tinkamai pasirengti prakurus, ieškokite sausų, maždaug piršto storio šakelių. Jei viskas aplink šlapia, ieškokite mirusio, bet dar stovinčio medžio. Toks medis, nors ir šlapias iš išorės, nudrožę žievę rasite visiškai sausą medieną, kuri bus tinkama tiek prakurams, tiek ir kūrenimui. Ant surinktų šakelių reikėtų pridrožti atplaišų, t. y. padaryti šakelės mini eglutę. Atplaišos ruošiamos įpjaunant medieną peiliu ir kiek atkeliant įpjautą dalį, nenupjaunant visiškai, bet paliekant ant šakelės.

Kitas būdas, jei turite bulvių skustuką, juo, it skutant bulves, galima pridaryti drožlių arba tų pačių atplaišų. Prakurams rinkite tik sausas šakeles. Jų rasite ant eglės po šakomis prie kamieno. Paprastai eglės šakų gilumoje esančios šakelės net ir per lietų būna gana sausos. Norėdami įsitikinti, ar mediena, kurią renkate laužui, yra gana sausa, galite tai padaryti dviem būdais:

I. Jei šakelės nestoros, galima bandyti jas laužyti klausant, koks garsas; jei lūžtant pasigirsta trakštelėjimas, primenantis tą garsą, kuris sklinda pokšint laužui, tada šakelė sausa. Jei garsas kitoks, ji per drėgna, jei garso beveik nėra – sutrūnijusi. Tiek viena, tiek kita laužui netinkama. II. Paliesti lūpomis nulaužtą šakelės dalį: jei yra šaltumo pojūtis, vadinasi, mediena šlapia, šilumos pojūtis – sausa.

Ko nederėtų daryti kuriant laužą

Žemiau pateikiame kelias paprastas taisykles, kurios padės išvengti daugelio nelaimių ir nesklandumų, kurių tikrai gali nutikti po vieno neatsargaus žingsnio. Ekstremalioje situacijoje tai gali būti itin svarbu norint išsaugoti savo gyvybę. Kas iš to, jei pakūrei ugnį, bet padegei mišką? Taip atsidursi tik dar didesniame pavojuje.

Nederėtų kurti laužo po žemomis šakomis arba prie medžio šaknų: apie šakas jau kalbėjome, tad trumpai paaiškinsime apie šaknis. Jei laužą sukūrėte prie medžio šaknų ar ant jų, yra nemenka tikimybė, kad jos pradės smilkti. Ir net jei laužą užgesinote, šaknys gali toliau smilkti jums to nė neįtariant. Tad galite būti nemaloniai nustebintas, kai grįžęs namo rasite internete siužetą apie niekdarį, kuris padegė mišką.

Nekūrenkite laužo jauname spygliuočių miške: taip pat ir sausoje žolėje, samanose ir ant durpžemio. Turbūt kiekvienas matėme degančią žolę arba buvome ją padegę, tad puikiai suprantame, kaip sparčiai plinka liepsna sausoje žolėje ir samanose. Su durpžemiu kyla dar viena problema, nes jis linkęs degti ir giliai po žeme. 2019 metais būta gaisro Šilutės durpyne. Jį gesino 11 ugniagesių autocisternų, buvo pakelta net ir karinė technika (Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis „Dauphin“)… Ir vėlgi, jei nenorite turėti piromano reputacijos, elkitės atsakingai.

Nesiartinti prie laužo palaidais plaukais ir vilkint sintetiniais rūbais: tiek plaukai, tiek sintetiniai rūbai lengvai užsidega, tad geriausias rezultatas čia bus svilinto paršiuko kvapelis, tačiau gali baigtis labai liūdnai, nes sintetiniai rūbai degdami lydosi, dėl ko nudegimai gali būti daug rimtesni, nei degant kitiems drabužiams.

Negalima palaikyti ugnies degimo sprogiomis ir itin degiomis medžiagomis: tikime, kad dinamito į ugnį nedėsite, tačiau degų skysti į ugnį yra pylęs, ko gero, kiekvienas šašlykų kepėjas, o dažnas vyriškis vaikystėje tikrai į laužą dėjo purškiamo dezodoranto flakonėlius. Šiuo atveju karo inžinieriai turėtų ką pasakyti, bet mes apsiribosime tik tuo, kad priminsime pagrindines dvi išminuotojo klaidas (nes techniškai kalbant palaikydami ugnį degiomis ar sprogiomis medžiagomis jūs elgiatės lyg išminuotojai):

I klaida: pasirinkta profesija (šiuo atveju šašlykų kepimas ne jums); II klaida: ji ir paskutinė (taip gali nutikti, jei pilsite degų skystį ten, kur yra atviros liepsnos). Tam, kad įkūrentumėte šašlykinės anglis, pakanka ant jų sukurti nedidelį lauželį. Tad vietoje degaus skysčio rekomenduojame pasiimti paprasčiausią malką. Išbandyta.

Nedėti į šviežią laužą stambių malkų: tai dažna neįgudusio turisto klaida. Vos liepsna kabina prakurus, jis juos uždusina užkraudamas stambiomis malkomis ir šakomis. Palaukite, kol liepsna įdegs pakankamai, kad galėtų įdegti stambesnes malkas. Viskas labai parasta, malkas į laužą dedame nuo ploniausios iki storiausios, palaukdami, kol anksčiau įdėtos pakankamai įsidegs.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

SVARBIAUSIA: nepalikti ugnies be priežiūros ir laužą gesinti, kol neliks nė mažiausios žiežirbos. Vienas žmogus visada turi stebėti, kas vyksta su laužu: ar jis nesiplečia, ar žiežirbos nelekia į mišką, ar jis negęsta ir t. t. Išvykdami įsitikinkite, kad tikrai viską užgesinote, nes be priežiūros palikto laužo sukeltas gaisras gali gana greitai pasivyti pėsčiomis keliaujantį žygeivį. Taigi gesinkite ugnį, kol neliks nei žarijos, nei dūmelio ar garų. Kartais tenka supilti ir dešimtį kibirų vandens, kol laužavietė tampa saugi ją palikti.

Linkime gražios likusios vasaros, ramaus ir saugaus stovyklavimo, na, ir kad nereikėtų ateityje patiems rašyti rubrikoje „Išmoktos pamokos“ apie savo nesėkmes kepant šašlykus.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.