Kaip senajame Vilniaus universitete studentai gynėsi savo mokslines tezes

Projekto pagrindu parengta BRIGITOS ZORKIENĖS mokslinė publikacija pasirodė neseniai Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistame straipsnių rinkinyje Theatrum libri: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe. Kalbiname VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Retų spaudinių skyriaus vyresniąją bibliotekininkę B. Zorkienę, norėdami sužinoti apie projektą ir jo pagrindu parengtą straipsnį bei pranešimą, skaitytą tarptautinėje konferencijoje.

Ką naujo, įdomaus apie disertacijų gynimą, tezių spausdinimą sužinojo tyrėjai?

Projektas jau baigiasi. Ar viską spėjote, ar dar tikitės radinių?

Radome tai, ką norėjome, ir padarėme daugiau, nei ketinome. Projektas viršijo mūsų lūkesčius. Tikimės pratęsti jį ateityje. Lūkesčius projektas viršijo dėl didelio susidomėjimo. Pavyko sklandžiai bendradarbiauti, surinkti gerą komandą. Sulaukėme palaikymo universiteto administracijos, bibliotekos palaikymo. Nesitikėjome, kad pavyks taip sklandžiai paviešinti projektą.

Baigiamasis renginys bus seminaras, išaugęs į tarptautinę konferenciją. Mano straipsnis pasirodė tarptautinės konferencijos „Theatrum libri“ straipsnių rinkinyje. Nuo jos jau prabėgo metai. Planuojame dar du straipsnius.

Labai daug dėmesio projektas sulaukė 2022 m. balandžio pirmąją, kai senosios disertacijos buvo demonstruojamos J. Lelevelio salėje Vilniaus universiteto gimtadienio proga. Renginys buvo labai įdomus. Buvo smagu matyti daug moksleivių, kolegų iš bibliotekos, iš fakultetų. Matėme, kad tai visiems aktualu, nes daugelis esame susidūrę su baigiamaisiais darbais, gynimais, bet nežinome, iš kur atsirado tradicijos, kaip viskas buvo anksčiau. Sulaukėme daugybės klausimų. Džiaugiamės, kad pavyko atskleisti nedidelį, bet daugeliui įdomų universiteto istorijos segmentą.

Kokia Jūsų tyrimų sritis? Ką sau įdomaus, vertingo radote vykdydama projektą?

Tyrinėjau jėzuitų bendruomenę, jėzuitų gyvenimą nuo pat įstojimo į ordiną, studijų, veiklos iki mirties. Ši tema padėjo geriau suvokti studijų etapą. Nors buvo griežtai apibrėžta, kokios turi būti studijos, koks pažangumas, bet aiškiai matyti, kad kartelė vis kito: pasmukdavo žemyn, o tada ordino vyresnieji stengėsi priminti kolegijoms, kad nereikia priimti nevertų studentų, tokiems negalima leisti gintis.

Matome, kad teorija ir praktika labai skyrėsi. Visgi mokymosi sistema buvo sudėtinga, daug rimtų egzaminų, daug egzaminatorių. Buvo mokomasi ir šeštadieniais, daug dėmesio skiriama praktiniam darbui, kartoti žinioms ir mokytis atmintinai. Ir dabar studentams tokie dalykai nelabai patinka. Teko dokumentuose rasti informacijos, kad kartais studentai prašydavo leisti atidėti egzaminus, o egzaminatoriai nurodydavo, kad studentas nėra labai pažangus (kartais – tingus, nesilaikantis tvarkos…). Bet studentai savo pasiekdavo, pasimokydavo ir išlaikydavo egzaminus. Taigi nemažai sužinojau apie pačią mokslo sistemą. Tai buvo naudinga ir man, ir projektui.

Kuo šis projektas buvo ypatingas? Ką naujo, netikėto radote?

Mane nustebino glausta ginamų tezių apimtis: tai dažniausiai būdavo tik trumpos tezės, o pats gynimas vykdavo žodžiu. Viskas vykdavo viešai, bendruomenėje, diskutuojant, bet ne raštu. Mums, atėjusiems iš kitokios mokslo sistemos, pats mokslo pagrindas atrodo parašytas, išspausdintas žodis, o ne kažkas, kas žodžiu aptarta, įrodyta. Mane tai tikrai nustebino.

Ar mūsų universiteto tezės, jų gynimas kuo nors skiriasi nuo kitų Europos universitetų?

Labai ryškios specifikos nepavyko aptikti. Kai kurios iš tezių iliustruotos. Stažuotės metu kalbantis apie projektą Sorbonoje, kolegos man parodė ant šilko spausdintas tezes. Bet tai nebuvo įprasta praktika. Pats tezių išdėstymas, spaudinio išvaizda, apimtis, temos (visgi studijos vyko pagal oficialiai Jėzuitų ordino reglamentuotą, visiems ir visose šalyse privalomą tvarką) panašūs į mūsų universitete esančiųjų.

Kaip keitėsi mokslo lygis, ar galima iš tezių gynimo ką nors pasakyti? Kaip keitėsi pati gynimosi procedūra ir ceremonija?

Atidžiai to nenagrinėjome, rėmėmės kitų mokslininkų darbais. Mes iš karto nusistatėme ribas, kad nenagrinėsime mokslo raidos. Mums buvo įdomesnė mūsų bibliotekoje esanti kolekcija. Matyti, kad kartais tezės labai panašios, teiginiai beveik identiški, bet kiekvienas studentas turėjo jas apginti, argumentuoti žodžiu, taigi buvo labai svarbūs retorikos, kuri taip pat buvo studijuojama, įgūdžiai.  Tai – teoriniai mokslai, tad diskusija gali išsirutulioti.

Iki mūsų laikų išlikusi tradicija – anų metų gynimuose dalyvaudavo oponentai, kurie galėjo paprieštarauti, ginčyti tezes. Reikėjo remtis tų laikų mokslo autoritetais, būti gerai su jais susipažinus. Tai liudija ir mūsų bibliotekoje esančios knygos. Studentai buvo raginami naudotis bibliotekos knygomis, jos fondai buvo kruopščiai ir atsakingai formuojami. Bendruomenė taip pat būdavo raginama dalyvauti gynimuose, įsitraukti į diskusiją. Studentas savo išprusimą parodydavo daug plačiau ir išsamiau.

Ar galėjo kas nors neapsiginti?

Sakytume, kad ne. Kadangi jau išleistos tezės, tai apsigindavo, nes bent jau teoriškai egzaminatoriai neturėjo leisti gintis nevertų, nepažangių studentų. Aišku, yra neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kartais tos pačios tezės buvo ginamos kelių asmenų, skirdavosi tik antraštinis lapas. Mokslininkai dar negali pasakyti, ar jos buvo rengiamos kolektyviai, nors pagal ordino taisykles taip neturėjo būti. Gal taupumo sumetimais buvo spausdinamos tos pačios tezės, tik keičiamas antraštinis lapas.

Ar įtrauksite kitose bibliotekose išlikusias mūsų universiteto išspausdintas tezes?

Neieškojome. Griežtai nusibrėžėme paieškos kriterijus. Turime planų plėstis į vėlesnius laikus, kai prisidėjus medicinai disertacijų labai padaugėja. Neatsisakome planų ieškoti kitose institucijose, bet dar reikia parengiamojo darbo. Projekto tikslas buvo pristatyti mūsų bibliotekoje saugomą kolekciją.