Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2022 12 26

Gintarė Žemaitaitienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Kaip ugdyti mažųjų dvasingumą, religingumą ir tikėjimą?

Pexels.com nuotrauka

2021-ųjų žiemos šventės... Buvo jau antrosios mums su dukra. Aš pati jau dvejus metus advento ir gavėnios laikotarpiu dalyvavau vadinamojoje elektroninių laiškų kelionėje su Evangelijos ištraukomis, mąstymais ir kartais – nedidelėmis užduotimis. Pirmą kartą padariau advento kalendorių su dovanėle dukrai ir užduotimis šeimai. Kol iki to priėjau, užtruko: išmokti nepamesti šventės esmės ir prasmės.

Aiškiau pati pajutau, ką ir kaip daryti, kad tai neliktų vien girliandų, eglučių, dovanų ir maisto puotos laikotarpis. Ir susimąsčiau: štai ir praūžė dar vienas Kalėdų laikotarpis. Šiemet tas periodas man buvo vėl kitoks, vėl nauji klausimai: šalia – dvimetė.

Ką, kaip ir kada apie religines šventes, tikėjimą aiškinti nuo mažumės? Kitaip tariant, kaip ugdyti mažųjų dvasingumą, religingumą ir tikėjimą?

Kaip mes šventėme savo pirmąsias religines šventes

Su dukra nuo pirmųjų dienų kalbu apie viską, kas vyksta aplink mus. Tai mano pasirinkto ugdymo požiūrio – Montessori, 30 milijonų žodžių, 7 intelektai – įtaka. Raginanti ugdyti nuo pat gimimo! Pirmieji dukros metai nesibaigiančiuose karantinuose tarsi ir paliko mažiau erdvės ir būtinybės kalbėtis apie Kalėdų svarbą. O mums, suaugusiesiems, pirmąkart kaip tik buvo patogesni ir arčiau Dievo. Su prasmingomis paskaitomis, bažnyčių pamaldų ir bendruomenių pokalbių transliacijomis, siunčiamais advento laiškais. Daug ką kartojome iš to ir 2021-aisiais. Bet šventės atėjo, praėjo, o aš taip ir likau suglumusi. Ugdyti nuo gimimo, bet kaip ir kada tai daryti religijos ir dvasingumo temomis?

Lankome susitikimus su etnografe, TMŽ virtualų žodžių darželį. „Yamahos“ muzikos mokykloje buvo šventinė pamoka, stebėjome pasakos įrašą. Arčiausiai Kalėdų sakralumo buvo pasakoje pasirodęs angelas, gelbėjęs katinėlį iš šokolado pūgos. Užduotyse gaminome kalėdines dekoracijas. Dalyvavome liaudies žaidimuose, išgirdome apie Kūčių papročius. Klausėmės kalėdinių giesmių koncertų. Buvome šventinėse parodose. Vaikui neburiu istorijų apie Kalėdų Senelį ir gerus, blogus vaikus.

Ir vis tebekirba tas klausimas: tai čia jau viskas? Jau atlikau, ką reikėjo? Papuošiau eglutę, paaiškinau apie pastatytą prakartėlę. Mano socialinės medijos radarai neužfiksavo jokių pasisakymų šia – pačių mažiausių vaikų dvasingumo ugdymo – tema. Neradau nei laidų, nei knygų, nei straipsnių, kaip geriau tai galėčiau atlikti. Atlikti būtent dvimetei.

Maža to, kalėdinis religinis knygų asortimentas vaikams skurdokas ir labiau orientuotas į vyresniuosius. Net ir Gailestingumo bažnyčios laiško skiltis su užduotimis mažutėliams skirta gerokai vyresniems.

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Į pagalbą – teorijos ir knygos

Impulsą padėti vaikui patirti šventę pagal tai, kaip mes jai šeimoje ruošiamės, gavau iš Montessori ugdymo sistemos (autorė Maria Montessori). Pirmiausia šventei švarinamės, puošiamės namus, ruošiame valgius. Į šiuos procesus pagal savo gebėjimus gali įsitraukti ir vaikas. Svarbu paaiškinti, kuo šie pasiruošimai ne tik praktiški, bet ir prasmingi švenčių kontekste. Kitas žingsnis – pasiruošus švęsti, paaiškinus, ką ir kodėl švenčiame, kuo kiekvienas veiksmas prie to prisideda: maldos, bažnyčios ar prakartėlės lankymas, koncertas ar paroda. Pagaliau kuo toks ypatingas šeimos susibūrimas per šventes.

Vadovaujantis 30 milijonų žodžių ugdymo filosofijos (autoriai Betty Hart, Toddas R. Risley, Dana Suskind) principais, siekiama kurti turtingą ir prasmingą kalbinę aplinką, formuoti erdvinius įgūdžius ir ugdyti kūrybingumą integruojant ir muziką. Taigi švenčių metu principai tie patys, tiesiog temos – padiktuotos gyvenimo: daugiau pokalbių apie tai, ką matome aplink – puošmenas, simbolius, knygutės Kalėdų tema, o gal net spalvotos, iliustruotos Biblijos skaitymas. Kūrybingumui ugdyti – pačių gamintos puošmenos, atvirukai, langų dekoravimas.

Skaitydama Howardo Gardnerio „Septynių intelektų ugdymo teoriją“ toliau anksčiau išvardytų žingsnių ir veiksmų nenukeliavau. Bet atradau kitą užuominą. Užuominą, kuri nuvedė prie teorijos plėtinių: aštuonių ar net devynių intelektų teorijų. Štai tas devintasis, dvasinis ar / ir moralinis, plėtojamas autorės Danah Zohar, mane labiausiai sudomina.

Dvasinio intelekto ugdymas

D. Zohar pozicija, žinoma, nėra skirta tik mažiesiems. Ji klausia, o kas mus skatina bendradarbiauti. Viena vertus, bendradarbiavimas puikus tiek, kiek puikūs bendradarbiaujantieji individai. Kita vertus – bendradarbiavimo variklis yra vizija, kuri tampa bendradarbiavimo pagrindu. Vizija, kurios tu sieki, kuri tave įkvepia, bet būtent vizijų, autorės nuomone, šių dienų pasaulyje labiausiai trūksta.

Visiems žinomas IQ (intelekto koeficientas). Vis dažniau kalbama apie emocinio intelekto ugdymą. Pirmasis – racionalusis intelektas, pasako tai, apie ką aš galvoju. Antrasis – emocinis, moko pasakyti, kaip aš jaučiuosi. O dvasinis intelektas – dvasinio kapitalo pagrindas, skatina galvoti apie tai, kas aš esu, ir sujungia du pirmuosius.

Dažniausiai bendradarbiavimas yra paremtas materialaus bendradarbiavimo pagrindu. Bet ilgalaikėms ir vertingoms socialinėms sąjungoms reikalingas ir socialinis bei dvasinis pagrindai. Žinojimas, kam egzistuojame, kuo tikime, kas mus įkvepia ir už ką prisiimame atsakomybę. Kad tai žinotume, turime suvokti savo vertybes ir tikslus. Kad juos turėtume, turėjome būti ugdomi taip, kad sąmoningai ar ne juos susiformuotume.

Argi ne puikus metas tos žiemos šventės pirmiausia mums patiems susimąstyti, kodėl egzistuojame, ką ir kodėl darome, kokios mūsų vertybės? O tuomet ne žodžiais, bet darbais tai parodyti savo vaikams. Retorinis klausimas. Bet jei norite jį sau užduoti ir paieškoti atsakymo, gal praverstų paskaityti Danos Zohar 12 dvasinio intelekto principų. Šis dvasingumo aspekto ir jo ugdymo atradimas man pasirodė didžiausia, svarbiausia trūkstama mano dėlionės detalė.

Gintarės Žemaitaitienės nuotrauka

Dvasingumas, religija ir tikėjimas vaikams

Minčių apie vaikų dvasingumo auklėjimą su pavyzdžiais ir pratimais galima pasisemti iš knygos „A moon on water“ (liet. „Mėnulis ant vandens“). Knygos antraštėje autoriai teigia: „Dvasinis intelektas – ta įgimta vaikų savybė, kuri reiškia, kad vaikai turi atrasti didesnį nuostabos jausmą ir gyvenimo tikslą gyvenime, kurį jau gyvena. Prigimtinis smalsumas, žaismingumo jausmas, linksmybės ir noras klausti – tai resursai, kuriuos jau turi vaikai ir kuriuos gali naudoti norėdami giliau ištyrinėti tai, kas jie yra ir ką jų egzistavimas jiems reiškia. Kas jie yra sujungti su tuo, ką jie daro ir kodėl jie yra čia.“

Knygos bendraautoris Davidas George’as teigia, kad dvasinio intelekto prigimtis sunkiai aprašoma. Ji nebūtinai siejasi su organizuota religine praktika. Kiti jos svarbūs ingredientai yra vertybės, tokios kaip drąsa, sąžiningumas ir atjauta. Dvasingumas yra svarbus holistinio požiūrio į darbą ar gyvenimą komponentas, jis reiškiasi bet kokiose kūrybingumo ir meninėse veiklose. Tai klijai, kurie sutvirtina mūsų sąmoningą intelektą ir sąmoningus veiksmus. Holistiškai žvelgdami į gyvenimą mes nebe tik esame atskiri žmonės su mintimis, kūnu ir dvasia, o esame sujungti ir kartu vertingesni. Taigi Kalėdų švenčių metu turime puikią progą patirti bendrumo, buvimo kartu jausmą ir džiaugsmą.

Roy’us Leightonas religiją prilygina turėjimui skirtingų transporto priemonių, kurias naudojame asmeniniam keliavimui per savo gyvenimą. Egzistuoja tam tikri bendri dvasingumo elementai, kurie yra aukščiau už individus ir organizacijas, pasirenkamus gyvenimui tyrinėti. Religijos pasirinkimas yra vienos iš kelių sistemų, skirtų paslaptims ir tikrumui, kurias turi dvasinė egzistencija, atskleisti sau. Nesvarbu, kokią dvasinę ar religinę praktiką pasirenkame, tai yra tiesos paieškos ir gyvenimo su ta tiesa (tiesos įgyvendinimo) asmeninis iššūkis. Tačiau nereikia būti religingiems, kad būtumėte dvasingi. Kodėl mes švenčiame Kalėdas, bet kiti jų nešvenčia, ką švenčia kitos religijos ir kodėl? Puiki proga tokiais žinių horizontą plečiančiais klausimais pasiieškoti informacijos pirmiausia dėl savęs, o po to – ir pokalbiui su vaikais.

Timas Hardingas akcentuoja, kad dvasingumas yra žmogaus dimensija, kuri apima asmenines mintis, nuostabą ir klausimų kėlimą: pajėgumus ieškoti supratimo, siekti prasmės ir matyti esmę tiek mumyse, tiek mus supančiuosiuose. Toks mąstymas nuveda prie įsitikinimų, pasitikėjimo ir tikėjimo. Šiam autoriui grožis, gamta ir Dievo tikslas yra matomi pasaulyje ir žmonėse aplink mus, o religija duoda dvasinį žodyną ir veikimo schemas, kurios padeda mums ieškoti, plėtoti ir atpažinti asmeninį tikėjimą, įsitikinimus ir dvasingumą. Tačiau asmeninis dvasingumas yra nuolat čia, aplink mus, nesvarbu, ar siejame jį, ar ne su religiniais įsitikinimais.

Kokiomis knygomis, filmais, muzika mes galime pasikartoti ar atkurti savo tikėjimo žodyną? Tai klausimas, kurio atsakymai gali padėti kuriant daugiau prasmės sąmoningo pasiruošimo etape.

Trish Lee ir Stewe’as Bowkettas antrina apie nuostabos jausmą. Nepaisant visų religinių patirčių ir dvasinių nušvitimų, jie linki niekada nenutolti nuo nuostabos jausmo, kurį sukelia pasaulis, nuo poreikio kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, norint sužinoti, ką visa tai reiškia. Nuostaba yra vienas iš daugybės jausmų, kuriuos galime turėti nežinojimo ignoravimo akivaizdoje. Frustracija yra dar vienas, toliau – abejonė ar neigimas. Arba greičiau visus šiuos jausmus mes patiriame, nes susiduriame su tuo, kas mums nežinoma. Kur ir kaip galiu šiemet aš ir mano šeima pajusti nuostabos jausmą?

Trys pagalbininkai smagiai ugdyti mažiausiųjų dvasingumą

Virtualiame kaime (taip vadinu visas mamų palaikymo grupes ir socialinės medijos nuomonės formuotojas vaikų auginimo klausimais) mamytės jau klausinėja: o kokias knygas Kalėdoms kas nors rekomenduotų ir kokius advento kalendorius šiemet kas planuoja? Knygas ir filmus paliksiu nuošalėj. Man jau daugybę metų pati geriausia knyga yra Josteino Gaarderio „Kalėdų paslaptis“ (2014 m., „Tyto alba“, vertė Justė Nepaitė). Patiems mažiausiems dar gal ir sunkiai įveikiama. Bet puikiai tinka tėvams, kurie paskaitę gali aptarti, atpasakoti ar bent apžiūrėti paveiksliukus. Bet yra dar kelios priemonės, kurios tiek prieš Kalėdas, tiek apskritai paliečia religijos bei dvasingumo temas.

Leidykla „Dvi Tylos“ išleido nuostabų leidinį „Esu tyloje“ (autorius – Ugnius Leimontas) ir jį lydinčias žaidimo korteles – arba atvirkščiai, kaip kam). Turbūt keistas pasirinkimas kalėdinio šurmulio kontekste, o gal kaip tik taptų puikia dovana? Bet būtent jos yra apie pirmuosius žingsnius vaikams, o su jais – ir tėvams. Nedideli pratimai, kurie padeda susikaupti, tikslingai kvėpuoti, įveikti nerimą, baimę. Keli tinkami nuo pat dvimečio, o gal ir anksčiau.

„Žodžių darželio programa“, kurios autorė – Žydrė Dargužytė-Černiauskė, vyksta gyvai arba virtualiai. Užsiėmimuose paliečiamos tiek metinių religinių švenčių temos, tiek religijų įvairovė. Pavyzdžiui, su vaiku gaminate Dzen šventyklą (religijų įvairovės tema).

Telefoninė žaidimų ir veiklų programėlė „Lingokids“ kūrybiškai ir smagiai moko anglų kalbos. Jos nemokama versija leidžia pažaisti tris trumpus žaidimus per dieną. Greta kitų temų – sąmoningumas, joga, kūrybiškumas, sujungti su muzika ir piešimu, savaime suprantama – daug dainų ir metinių švenčių tema.

Vietoj pabaigos

Štai taip ir švenčiam Kalėdas mes: tarp knygų, žaidimų ir mus supančio pasaulio aptarimų. Kiekvienos Kalėdos – nauji atradimai, ir kiek dar jų laukia. Linkiu jums šiemet sąmoningesnių, įvairesnių ir naujų atradimų pilnų švenčių. Kurios pasitarnautų ir ugdytų.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite