2020 12 26

Ieva Mordant

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kalėdos Belgijoje

Ieva Mordant. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Ieva Mordant – Belgijoje gyvenanti lietuvė katalikė, dviejų mažų vaikų mama. Teksto autorė su „Bernardinų“ skaitytojais dalijasi savo įspūdžiais apie tai, kaip šv. Kalėdas ji sutinka šiemet – toli nuo giminaičių, tačiau su tvirta nuostata: „Jeigu bus Jėzus, tai ir Kalėdos bus!“

***

Tėvus paskutinį kartą mačiau per praeitas Kalėdas. Jie gyvena Lietuvoje, o mes – Belgijoje. Keli skrydžiai buvo atšaukti, kiti, nors ir vykdomi, bet neskridome, nes tiesiog nebūtų buvę įmanoma saviizoliuotis su mažais vaikais. Per visus metus taip ir nepasimatėme. 

Advento pradžioje dėl to buvo apėmęs baisus liūdesys, o kartu pajutau ir didelį norą ruoštis Kalėdoms. Greit sukurpėm šeimyninį pasiruošimo Kalėdoms planą: pasidaryti advento vainiką (išėjo labai gražus, bet dabar vos palietus byra spygliai, todėl vainiką ant stalo dedame ir žvakes uždegame tik sekmadieniais), vakarais kartu melstis ir išmokti adventinę giesmę (melstis iš pradžių sekėsi gerai, paskui prasčiau, o giesmę tai įsiminėme visi, nes vis namie girdžiu niūniuojant Maranata), išsikepti kalėdinių sausainių (nors kepdami truputį ir pasipykome, bet išėjo gražūs ir skanūs, kaimynams nenešėme, nes pagalvojome, kad gali bijoti valgyti dėl viruso).

Ievos Mordant asmeninio archyvo nuotrauka

Taip pat nusprendėme prieš miegą kartu skaityti istorijas iš vaikiškos Biblijos (nepraleidome nė vieno vakaro, nes vaikai neleido), patiems pasigaminti kalėdinius žaisliukus eglutei (plušome išsijuosę net kelias dienas, bet apie juos – vėliau), pasiruošti prakartėlę (kaip tai svarbu, matėsi iš to, su kokia atsakomybe mergytės vieną po kitos dėjo statulėles, kurias joms padavinėjo tėtis). Planas vaikiškas, visai neoriginalus ir įgyvendintas toli gražu ne tobulai, bet tikrai padėjo džiugiai laukti. Ir vaikams, ir mums.

Su vyro šeima per Kalėdas taip pat negalėsime susitikti dėl griežto karantino. Belgijoje per šventes vieni namai gali pasikviesti tik vieną svečią. Vieniši žmonės gali priimti du svečius. Mes pasikvietėme draugę latvę. Dažniausiai per Kūčias būname pas vienus arba pas kitus tėvus, todėl dar niekada neruošiau Kūčių vakarienės. Bus man tikras iššūkis suruošti lietuviškas Kūčias iš belgiškų produktų! Rašydama šį tekstą, kulinariniais klausimais jau pradėjau konsultuotis su mama ir močiute… 

Ruošdamasi tokioms neįprastoms Kalėdoms, permąsčiau šios šventės prasmę. Išgryninti mintis gana dažnai padeda pokalbiai su vaikais, todėl apie Kalėdas pasikalbėjau su savo keturmete dukterimi. Paklausiau jos: „Kas yra Kalėdos?“ –  „Kai puošiam eglutę ir į žemę ateina Jėzus“, – atsakė. „O kodėl mes laukiam Kalėdų?“, – dar paklausiau. „Nes Jėzus – visų mūsų draugas !“ – paaiškino ji. „O kodėl puošiam eglutę?“ – toliau kamantinėjau. „Nes švęsim Jėzaus gimtadienį !“ – kiek nustebinta klausimo atsakė ji. „O kas ruošia Kalėdas?“ – „Angelai.“ – „Lauki Kalėdų?“ – „Labai“.

Pasakiau sau, kad šiemet per Kalėdas nebus to džiaugsmo, kuris apima susitikus su artimaisiais, nebus tų kalėdinių kvapų, sklindančių iš mamos virtuvės, nebus to gerai pažįstamo vargonininkės balso ir mažoj bažnytėlėj susigrūdusių žmonių, bet jeigu bus Jėzus, tai ir Kalėdos bus!

Ievos Mordant asmenino archyvo nuotrauka

Šios Kalėdos mums visiems žada būti paprastos ir tylios, nes nesikviesim būrio svečių, niekur nekeliausim. Bet galbūt prie Prakartėlės eidami po vieną, lengviau praversim savo širdis ir pasakysim: „Užeik, laukiau Tavęs.“ Taip norisi, kad išgyventume tikras, šventas, tyras Kalėdas.

Kalėdų tyloje prisiminkim tuos, kurie dėl pandemijos neteko darbo ar patyrė bankrotą, kurie gyvena baimėje ar vienatvėje, kurie pavargo nuo darbo iš namų su triukšmaujančiais vaikais, kurie ligoninėse dirba be sustojimo, kurie prarado jiems artimą žmogų ir galbūt net negalėjo su juo tinkamai atsisveikinti… Prisiminkim, paskambinkim, parašykim, pamojuokim, pasiūlykim pagalbą. Tegul tie, kurie šiemet per Kalėdas bus vieni, nesijaučia vieniši. Šitas sunkus metas mums taip pat yra ir proga dalintis gerumu. 

Savo eglutei papuošti pasigaminome angelų. Juk tai jie padėjo suruošti pirmąsias Kalėdas Betliejuje (aplankė Mariją, padrąsino Juozapą, pakvietė piemenis, užgiedojo Gloria in excelsis Deo). Mūsų angelai irgi darbuojasi: kabina ant eglutės kankorėžius, džiovintų apelsinų griežinėlius, žvaigždes iš šakelių. Taip zuidami mūsų svetainėje didžiąją advento dalį, jie mus ragino ruoštis Kristaus gimimui, bet sykiu ir kvietė pasitikėti, kad svarbiausiu bus pasirūpinta. 

Prasmingų šv. Kalėdų!