„Kalėdos nėra tik praeities įvykis“. Kauno arkivyskupo K. Kėvalo sveikinimas

„Sukūręs žmogų pagal savo paveikslą, Jis pats panoro tapti vienu iš mūsų. Dievas įžengė į istorijos ir laiko tėkmę gimdamas Betliejaus Kūdikiu. Ilgus amžius iki šio įvykio apie tai užsimindavo pranašai Izraelyje. O žmonėse tvyrojo nuojauta, kad Kūrėjas įžengs į mūsų tarpą dovanodamas savąjį artumą.

Žmonija skaičiuoja jau daugiau nei dviejų tūkstančių metų šio įvykio istoriją. Kalėdos įkvėpė žmoniją naujam žvilgsniui į pasaulio tikrovę. Jos suteikia kiekvienam iš mūsų viltį, kad savo gyvenime nesame palikti vieni, kad Dievas yra šalia. Jos primena džiaugsmą apie įsikūnijusią Dievo meilę – Jėzų Kristų – mūsų Gelbėtoją.

Šių metų Kalėdos pažymėtos karo Ukrainoje drama, kuri kiekvienam gali sukelti sunkių klausimų, pavyzdžiui, kodėl pasaulyje siautėja blogis ir tie, kurie renkasi naikinti, nėra sustabdomi?.. Ši tikrovė kreipia mūsų žvilgsnius atidžiau pažvelgti ir į Šventosios Šeimos istoriją, kurios džiaugsmą Kūdikio atėjimu gaubė įtampa, nerimas ir išbandymas. Juozapas ir tuoj gimdysianti Marija turėjo palikti namus bei keliauti. Kristaus gimimas įvyko kelionės išbandyme, nes „jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2, 7). Erodui išgirdus apie „Žydų karaliaus gimimą“ ir nutarus išžudyti „Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius“ (Mt 2, 16), Juozapas ir Marija su kūdikiu buvo priversti bėgti į Egiptą.

Tie įvykiai, supę pirmąsias Kalėdas, tarsi atsikartoja ir mūsų dienų įtampoje. Šios didžiõs šventės džiaugsmą kėsinasi „pavogti“ karo siaubas, girdint apie sprogstančias raketas Ukrainos miestuose, žūstant nekaltiems žmonėms, didelei daugybei prarandant savo namus ir būnant priverstiems bėgti į aplinkines šalis. Jėzus, pats patyręs grėsmę gyvybei bei tremtinio dalią, drąsina šiandien kenčiančius žmones atsilaikyti išbandymuose ir priimti Jo artumo paguodą.

Brangieji! Kalėdos nėra tik praeities įvykis, nuaidėjęs nutolusiose istorinėse aplinkybėse. Kūrėjas ir toliau ieško savo meilės bendražygių pasaulyje. Kalėdos yra kvietimas savo gyvenime įkūnyti Dievo Dvasios veikimą, kurios derlius yra „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ (Gal 5, 22). Šiandien vėl naujai apsispręskime būti Kristaus bičiuliais, gebančiais ir neramiu, įtampos ar nusiminimo laiku dovanoti kitiems įkvėpimą, ramybę ir viltį! Juk tai gali būti ir mūsų širdžių apsisprendimas įkūnyti Jo meilę mūsų šeimose, bendruomenėse, mūsų Tėvynėje.

Tegul šventų Kalėdų žinia ir džiaugsmas lydi mus į Naujuosius metus, kurie tebūna pažymėti mūsų pasiryžimu tapti Dievo meilės bendradarbiais!“