Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 07 15

Simonas Baliukonis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Kaliningradas ir EK sankcijų gairės. Ar Putinas surado silpną vietą?

Krovininis traukinys Kybartų stotyje prie sienos su Kaliningradu. EPA nuotrauka

Trečiadienį vakare pasirodė Europos Komisijos išaiškinimas ar veikiau gairės apie tai, kaip Europos Sąjungoje turėtų būti taikomos sankcijos prekėms, kurių kilmės šalis yra Rusija, arba kurios yra gabenamos iš ar į Rusiją. Šį išaiškinimą palydėjo dar gausesni „aiškinimai“ Lietuvoje.

Konkrečiai šios pirkimo, eksportavimo, importavimo ir pervežimo sankcijos Lietuvai pasidarė itin svarbios tuomet, kai joms jau įsigaliojus Rusija pradėjo savo propagandos ir grasinimų kampaniją. Balsų, raginančių deeskaluoti situaciją ir nesilaikyti Europos Sąjungos įvestų sankcijų leidžiant tranzitą į Kaliningradą, atsirado ir Lietuvoje.

EK gairės, o tiksliau, jas lydėjęs pranešimas spaudai bent iš pažiūros taip pat buvo reakcija į Rusijos grasinimus. Deja, ne visai tokia, kokios norėtų Lietuva, nors ir ne tokia bloga, kaip nuogąstauta. VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Bartkus pasistengė parodyti, kad EK gaires galima perskaityti taip, tarsi jos išties nieko nekeistų, tarsi visų sankcionuotų prekių tranzitas visomis priemonėmis į Kaliningradą per ES teritoriją būtų draudžiamas. Vis dėlto, sprendžiant iš minėto EK pranešimo spaudai, Bartkaus perskaitymas yra tai, ko Lietuva norėtų, bet nepajėgtų gauti, jei kreiptųsi tolesnių išaiškinimų į EK. Kitaip tariant, EK teigdama gaires išties numatė, kad tam tikrų nuolaidų Rusija sulig šiuo išaiškinimu gaus.

Visiškai aišku lieka tai, kad į Kaliningradą tranzitu per Lietuvos, t. y. ES, teritoriją nebus galima gabenti jokių sankcijų sąraše atsidūrusių prekių keliais ir jokių to paties sąrašo karinės paskirties bei dvigubos (t. y. karinės ir civilinės) paskirties prekių ir technologijų. Taip pat jokių prekių, kurioms taikomos sankcijos, iš vienos Rusijos dalies į kitą per ES teritoriją nebus galima gabenti daugiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis, t. y. daugiau, nei jų reikia srities, į kurią gabenamos prekės, vidaus reikmėms.

Kitaip tariant, EK išaiškinimas išties negrąžina situacijos į „ikisankcijinę“. Vis dėlto bent pagal populiariąją interpretaciją, pasirodžiusią Europos spaudoje ir kol kas nepaneigtą LR Vyriausybės, naujosios EK gairės leis kai kurių į sankcijų sąrašą įtrauktų prekių tranzitą į Kaliningradą geležinkeliu. Konkrečiai – vidaus reikmėms skirtus kiekius būtinomis laikomų prekių, kurios pagal šį ES dokumentą nelaikomos panaudotinomis karyboje.

Kaliningrado istorija dar nesibaigė. Kol kas aišku tiek, kad, net jei Rusijai nepavyks laimėti nieko konkretaus (daugių daugiausia šiek tiek medienos, cemento ir degtinės), jai jau pavyko sukelti šiokią tokią sumaištį Vakaruose ir Lietuvoje. Tad apie šią situaciją ir apie tai, kokios tikrosios šio EK išaiškinimo atsiradimo priežastys, kalbamės su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi, dr. TOMU JANELIŪNU.

Tomas Janeliūnas. „BNS Foto“ nuotrauka

Ką reiškia dabar atsiradęs Europos Komisijos išaiškinimas, keičiantis sankcijų tvarką? Ar šiuo išaiškinimu, kurio neprireikė tol, kol Rusija nepradėjo aktyvios grasinimų kampanijos, Europos Komisija neprieštarauja pati sau?

Viešai nematėme pirmųjų Komisijos išaiškinimų, kurie buvo pateikti anksčiau. Tad sunku spręsti, kiek naujasis išaiškinimas prieštarauja ar neprieštarauja buvusioms pozicijoms. Tačiau pats išaiškinimo poreikis, akivaizdu, kilo dėl didžiųjų ES valstybių spaudimo ir noro „deeskaluoti“ Kaliningrado tranzito klausimą. Atitinkamai ir išaiškinimo versija tapo artimesnė Vokietijos, o ne Lietuvos politikų interpretacijai.

Ar tuomet tikroji išaiškinimo atsiradimo priežastis yra Vokietijos baimė likti be dujų iš Rusijos? Akivaizdu, kad dabar Rusija naudoja „Nord Stream 1“ kaip svertą.

Žinoma.

Jei tai Rusijos pergalė, kas, Jūsų nuomone, už ją atsakingas ir kaip išvengti panašių pralaimėjimų ateityje?

Bet kokios nuolaidos ar interpretacijos, kurių siekė Kremlius – nedidelė Rusijos pergalė. Blogiausia, kad kuriami precedentai, kuomet po sukeltos dezinformacinės isterijos pradedama ieškoti „išeičių“ ar „kompromisų“. Su teroristais jokių kompromisų neturi būti siekiama. Deja, bet tokie precedentai turės labai aiškių pasekmių – Rusija dar labiau įžūlės ir spaus per silpniausias vietas, kad pasiektų daugiau išimčių. Bus kas kartą naudojamasi Vokietijos baime netekti rusiškų dujų.

O kokia yra reali galimybė, kad tos dujos bus atjungtos, tiksliau, nebeįjungtos?

Manyčiau, tai bemaž neišvengiama. Kuomet Putinas užčiuopia silpną vietą, jis spaudžia per ją maksimaliai. Ir iš vokiečių bandys išspausti viską, ką galima. Be to, šiuo metu Rusija neturi labai daug išeičių – energetinis šantažas yra bene vienintelė reali spaudimo priemonė, kuri išties skaudi europiečiams.

Mallnowo dujų kompresorinė Vokietijoje. Dujos į jį tekėti per Jamalo-Europos dujotekį nustojo Liepos 11 d. EPA nuotrauka

Tad jis arba galiausiai tas dujas atjungs, arba toliau šantažuos gaudamas, ką nori. Kokios šiame kontekste yra tolesnės Lietuvos ir visos Europos veikimo galimybės, siekiant nenusileisti Putinui?

Lietuva visada buvo tarp tų, kurie siekia maksimalių sankcijų Rusijai. Tačiau tarp didžiųjų ES šalių dominuoja pozicija kuo greičiau siekti taikos, kol nesužlugo europiečių ekonomika. Tuo ir naudojasi Kremlius. Mūsų veikimo galimybės priklauso nuo to, kiek mes pajėgsime suburti sąjungininkų vidiniuose ES pokalbiuose; kaip sugebėsime įtikinti, jog geriau patirti ekonomikos nuosmukį, nei leisti Putinui „išnešti sveiką kailį“ iš Ukrainos ir vėl po kurio laiko grasinti kaimynams.

Kokį vaidmenį čia gali suvaidinti Jungtinės Valstijos? Neoficialiai buvo sakoma, kad Kaliningrado tranzito situacijos deeskalavimui pritarė ir JAV.

Tranzitas – išskirtinai ES ir Lietuvos rūpestis. Amerikiečiai šiuo atveju tikrai negali siūlyti jokių savo interpretacijų. Tačiau bendro pobūdžio pozicija gali būti išsakoma. Jei JAV reikšmingi atstovai (iš prezidento administracijos, Valstybės departamento ar pan.) tikrai deklaruotų pozicijas siekti kuo mažiau kelti įtampą su Rusija, tai nebūtų mums palankus ženklas. Nes iki šiol amerikiečiai buvo linkę spausti Rusiją ir nesileisti į jokias kalbas dėl nuolaidų Putinui. Tačiau pastaruoju metu ir JAV turi daug degančių problemų, todėl galima suprasti, kodėl kai kuriems JAV politikams norėtųsi šiek tiek atsikvėpti nuo konflikto su Putinu.

Ar Kaliningrado tranzito atvejis gali žymėti sankcijų silpnėjimo arba stagnacijos pradžią?

Visai įmanoma.

Ar, Jūsų nuomone, buvo teisinga Lietuvai sutikti su EK išaiškinimu ir nekeliauti iki Europos Teisingumo Teismo? Ar buvo verta savotiškai susitaikyti su šia situacija, ar kaip tik reikėjo siekti išlaikyti kietą poziciją net ir po EK išaiškinimo?

Tokius politinius ginčus reikia laimėti už uždarų durų. Dabar eskaluoti Komisijos išaiškinimą ir kelti disputą Europos Vadovų Tarybos susitikimuose – tai didinti pačios ES susiskaldymą. Manau, kad Vyriausybės sprendimas šiuo metu neužsiimti dar didesnės priešpriešos kūrimu ES viduje – teisingas pasirinkimas, nors ir sulauks daug kritikos Lietuvoje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.