2021 01 12

Aurimas Šimeliūnas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Kapitolijaus šturmas ir kitos senovės ilgesio formos

Įsilaužėlis su Amerikos vėliava politikės Nancy Pelosi kabinete
EPA nuotrauka

Yra toks anekdotas: skrenda plerpdamas radijo bangomis valdomas žaislinis lėktuvėlis ir subyra atsitrenkęs į Seimo pastatą. Atokiau ant suoliukų sėdintys pensininkai komentuoja: „Kokia valstybė, tokie ir teroristai.“ Perfrazuojant ir pritaikant šią istoriją sausio 6 d. įvykiams JAV, galėtume pajuokauti – koks uzurpatorius, toks ir perversmas.

Sunku įvardinti, ką tą dieną prie JAV Kapitolijaus pastato bandė surengti čia susirinkę Donaldo Trumpo šalininkai – perversmą, sukilimą, maištą ar dar ką nors. Sprendžiant iš pačių „perversmininkų“ išvaizdos nesinori tikėti, kad jie pajėgūs suplanuoti ką nors daugiau negu kaukių maskaradą, kurio pabaigos planuoti net nereikia, nes tą už juos padarys surūkytos ir suuostytos medžiagos.

Kapitolijaus šturmas jau dabar vienareikšmiškai įvardinamas kaip istorinis įvykis, tačiau, kalbant apie istorinį kontekstą, mane visuomet stebino amerikiečių įprotis simuliuoti antikinę kultūrą. JAV Kapitolijus yra Kongreso, JAV federalinės įstatymų leidžiamosios valdžios, atstovų susirinkimo vieta. Kapitolijumi taip pat buvo vadinama viena iš kalvų, ant kurių buvo įsikūręs senovės Romos miestas. Šios kalvos viršūnėje buvo pastatyta šventykla pagrindiniams romėnų dievams – Jupiteriui, Junonai ir Minervai.

Ir štai skaitau liberalioje JAV spaudoje istoriją apie tai, kaip dvi moterys iš Senekos miestelio Misūrio valstijoje atvyko prie Kapitolijaus palaikyti savo mylimo prezidento. Viena iš – jų smulkioji verslininkė, turi Senekoje savo ginklų parduotuvėlę, kurioje pagal užsakymą gaminami AK-47. Mane visada stebino kai kurių amerikiečių pasiryžimas savo namus ginti ne su automatais, o tiesiog su nešiojamaisiais kulkosvaidžiais, kurių šovinių juostos yra apvyniojamos apie visą kūną. Kokios atakos tikisi šitaip apsiginklavęs žmogus? Beje, Kartaginos miestelis toje pačioje JAV valstijoje irgi yra. Taigi, situacija, kai kartaginiečiai, iš Senekos prisipirkę AK-47, apguls Kapitolijų, nėra tokia jau visiškai neįmanoma Jungtinėse Valstijose. Hannibal ad portas!

Net ir paviršutiniškai domintis Antikos istorija turėtų stebinti, kokią didelę reikšmę imperijoms turėdavo įvykiai sostinėje, ir ne tik metropolijos elitui, bet ir prastuomenės miniai. Romėnų satyrikas Juvenalis išjuokė romėnų varguomenę, sakydamas, kad jai terūpi „duona ir žaidimai“. Jis šaipėsi iš varguolių minios, pamiršusios savo pilietinę pareigą ir pasiruošusios paremti tuos politikus, kurie ją nemokamai pamaitins ir palinksmins nemokamomis gladiatorių kautynėmis bei žirgų lenktynėmis. Šita pamaloninta minia irgi veikdavo procesus imperijoje.

Aurimas Šimeliūnas. Aistės Noreikaitės nuotrauka

Romos imperatorius Kaligulą ir Neroną nužudė jų apsauga – pretorionų gvardiečiai (be abejo, prisidedant ir įtakingiems Romos asmenims). Kai kurie istorikai dabar mano, kad gali būti net ir taip, jog Kaligula ir Neronas buvo nužudyti ne dėl to, kad jie buvo sadistai, tironai ir seksualiniai iškrypėliai, o viskas įvyko atvirkščiai – tokie jie buvo padaryti dėl to, kadangi buvo nužudyti. Istorikai pastebi, kad abu šie imperatoriai tarp paprastų žmonių buvo populiarūs. Įsivaizduokite, kad jūsų vadovaujami legionai malšina religinių fanatikų maištą Judėjoje, ir apskritai Romoje jūs nebuvote jau dvidešimt metų, o dabar sužinote, kad to imperatoriaus, kuris visą laiką buvo toks geras, nebėra, nes, pasirodo, jis buvo toks blogas.

532 m. Konstantinopolyje kilo sukilimas „Nika“, prasidėjęs žirgų lenktynių hipodrome. Konfliktuojančios pusės viena kitą atskirdavo pagal tų žirgų traukiamų dviračių vežimų spalvas. Sukilimas buvo toks galingas, kad pats Bizantijos imperatorius Justinianas rimtai svarstė mesti viską ir gelbėtis pabėgdamas iš Konstantinopolio. Jis norėjo sprukti dėl spontaniškai įsiplieskusių nebekontroliuojamų įvykių sostinėje, nors tuo metu Bizantijos imperija buvo beveik atsikariavusi visas ankstesniosios Romos imperijos žemes, jos kariuomenės laimėjo pergalingus mūšius Italijoje, Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

2021 m. sausio 6 d. JAV Kapitolijų šturmavo keli tūkstančiai žmonių, iš kurių įsimintiniausias buvo vyrukas su indėnų šamaną primenančia apranga. Dabartinis prezidentas iš pradžių pažadėjęs asmeniškai vesti sąmokslininkus į mūšį ir atsiimti pavogtus rinkimus, vėliau visgi apsisprendė stebėti įvykius per televiziją. Ir visa tai vyko valstybėje, turinčioje branduolinį ginklą bei karinių bazių visame pasaulyje.

Tiesiog įsivaizduoju pergalingą karvedį, narsų tėvynės sūnų, kurio vadovaujami bebaimiai legionai gina imperijos sienas nuo žiaurių germanų genčių ar Sirijos dykumose kaunasi su neįveikiama partų kavalerija, arba JAV admirolą, vadovaujantį karo laivų flotilei, patruliuojančiai Ramiajame vandenyne. Ir štai jį pasiekia žinia, jog uzurpatorius užgrobė valdžią, arba kad maištininkai nuvertė teisėtą valdovą, arba kad rinkimai buvo pavogti ar nupirkti. Tuomet jis kaip tikras patriotas įsako nutraukti pergalingą žygį tolimoje šalyje ir pasuka savo vadovaujamas pajėgas atgal į tėvynę, kuri šiuo metu yra pavojuje, ir jai dabar jis yra labiau reikalingas.

Kad ir kokią nostalgiją jausčiau senovei, tačiau tai, kad šiandienos Vakarų demokratijose kariškiai į politiką nesikiša, yra neabejotinas civilizacinės reikšmės laimėjimas.