2021 01 30

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Karantinas tęsiasi. Kaip pasirūpinti savimi?

Unsplash.com nuotrauka

Su koronavirusu susijusius apribojimus ištverti gali būti sunku, ypač tuomet, jei net ir atsikelti kiekvieną rytą prireikia papildomų vidinių pastangų, jau nekalbant apie bandymą neatsilikti nuo visų darbų ir rūpinimąsi blogėjančia psichikos sveikata. Panašu, kad tai ypač galioja tiems žmonėms, kurie nuolatos mato, kaip šalia esantieji klesti, atranda naujų pomėgių, mokosi naujų kalbų ir t. t.

Prisitaikymas prie besitęsiančių ribojimų labai priklauso ir nuo požiūrio. Svarbu sau pasakyti, kad nėra būtinybės tapti produktyviausiu žmogumi planetoje ar itin produktyviai išnaudoti kiekvieną brangią sekundę. Jei galime atsikelti ryte ir užmigti dienai baigiantis, mes jau pasiekėme tikslą. Užuot kritikavę save už tai, kad nesame „geriausia versija“, tuo metu, kai karantinas artėja pabaigos link, pasistenkime kiekvieną dieną nuveikti ką nors, kas leistų mums pajausti laimę arba džiaugsmą. Nesvarbu, ar tai būtų valandėlė burbulų pilnoje vonioje, sūrio pyrago kepimas, ar lėtas kambario tvarkymas. Kad ir ką pasirinktume, gerai viskas, kas saugiai pakels nuotaiką.

Dabar, kai už lango tvyro žiema, o dienos šaltos ir tamsios, gali būti dar „lengviau“ pasijusti prasčiau. Visgi geriausia, matyt, būtų maksimaliai išnaudoti sezono teikiamus džiaugsmus – susisupti į jaukias antklodes, galbūt pasėdėti prie židinio (jei namuose turite!) ar atsipalaiduoti uždegus kambaryje kvepiančią žvakelę. Galime pažiūrėti komediją, šalia garuojant puodeliui su karštu šokoladu. Rinkimės dalykus, kurie šildo iš vidaus.

Kad savijauta taptų geresnė, pabandykime sukurti tam tikrą dienos rutiną. Te dienos nesusilieja ir netampa vienodos. Suplanuokime laiką, kada galime pasiskambinti draugams per „Zoom“ – sužinosime, kaip jie gyvena, galėsite kartu žaisti žaidimus arba suplanuokite šeimos filmų vakarą. Pabandykime šiek tiek paeksperimentuoti, tarkime, pagaminti naują patiekalą, kokio dar neteko ragauti. Nauji patyrimai padeda naujai pamatyti pasaulį, dieną ir savo situaciją.

Bendruomenių gerove besirūpinantys psichiatrai pataria iš anksto susikurti užduočių ir smagių užsiėmimų tvarkaraštį, kad vėl pajustume, kaip kontroliuojame savo gyvenimą, kad sumažėtų nerimas. Dienos planas gali apimti mankštą, mindfullness praktikas, bendravimą ir mokymąsi. Kiekvieną kartą, kai kyla pagunda žvilgtelėti į tuščią kalendorių, pažiūrėkime į užsiėmimų tvarkaraštį.

Įvykdę iš anksto suplanuotą užduotį jaučiame emocinį pasitenkinimą, didžiuojamės savimi, tai motyvuoja mus ir gali įžiebti kūrybiškumo kibirkštį tolesnėms veikloms. Skirkime šiek tiek laiko pabaigti įvairius darbus namuose, kuriems anksčiau neturėjome laiko, raskime naujų projektų, kas galėtų paskatinti mus iš naujo atrasti primirštus pomėgius.

Svarbu būtų atkreipti dėmesį, kalba psichologai, kad šiuo pandemijos metu nėra netinkamų jausmų. Mes pykstame, jaučiame kaltę, nerimaujame, greitai pavargstame atlikdami darbus, kurie anksčiau nuovargio nesukeldavo.

„Pasinėrimas“ į sunkias ir sudėtingas emocijas, nors tai ir gali skambėti šiek tiek grėsmingai, yra sveikas ir labai svarbus žmogaus gerovei dalykas. Įprasta manyti, kad neigiamos emocijos yra blogos ir kad turėtume stengtis jų atsikratyti, pamiršti, neparodyti ar nejausti. Neretai girdime siūlymų mąstyti tik apie teigiamus dalykus pasaulyje. Deja, kova su savo jausmais jau iš anksto yra pralaimėta kova, kuri gali sukelti dar didesnę psichologinę kančią. Norėdami būti psichologiškai atsparūs ir įveikti sunkius išgyvenimus, turime nebijoti ir leisti sau išgyventi sunkias emocijas bei pabūti su jomis, bet ne apeiti jas, vengti ar nustumti.

Jei aplanko jausmas, kad tarsi slystate į bedugnę ir jaučiate, kad psichikos sveikatos sunkumai perima vadžias, nedvejokite – susisiekite su geru draugu ar šeimos nariu. Pasikalbėkite su jais apie savo savijautą ir, jei manote, kad jums reikia daugiau pagalbos, galite susisiekti su savo šeimos gydytoju, kad pagalbą gautumėte.

Kitas dalykas, kuris gali išties padėti subalansuoti psichikos sveikatą, yra muzika. Kartais nėra skirtumo, ar klausomės mėgstamiausio jutubo grojaraščio, kai jaučiamės šiek tiek nusiminę, kai jaudinamės, ar dainuojame karaokę išsirinkę mėgstamų dainų melodijas. Renkatės jūs, ir tik jūs giliai viduje žinote, ką jums reiškia  muzika. Taip pat galime mokytis groti instrumentu, tiesiog atsipalaiduoti su muzika arba paklausyti keleto naujų atlikėjų, apie kuriuos dar negirdėjome.

Padėkime kitiems. Atliekant gerus darbus, mūsų organizme išsiskiria gerą savijautą skatinančios cheminės medžiagos, ir tai naudinga tiek psichinei, tiek fizinei mūsų sveikatai. Net nedideli atlikti veiksmai gali smarkiai keisti mūsų nuotaikas ir su saviverte susijusius išgyvenimus. Visiems mums būdingos tam tikros baimės ar silpnybės, tačiau tai tik dalis mūsų. Visi turime taip pat ir daugybę stiprių savybių, kurias realizuodami padėsime kitiems, o dar labiau – sau.

Žinoma, nepamirškime taip pat ir fizinio krūvio, miego rutinos, sveikos mitybos bei vitamino D. Galime rinktis būti sąmoningi. Internete rasime išties nemažai patarimų, kaip treniruotis, atlikti nesudėtingus jogos pratimus ar šokti namuose. Tikrai galima save palepinti skaniu maistu ar jaukiomis, tingiomis poilsio minutėmis, tačiau svarbu iš esmės rūpintis tiek psichologine, tiek ir fizine gerove. Salotos vakarienei, lipimas laiptais ir tempimo pratimai praėjus kelioms valandoms po pietų suteiks jums geros nuotaikos, įkvėps dienos darbams ir pripildys vidinių jėgų rezervuarą ne tik tikėti savimi, ateitimi, bet ir nuveikti konkrečius nusimatytus darbelius.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu būtų ir ne itin daug laiko leisti prie ekranų. Šiuo metu gali kilti noras pasėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus ilgiau, visgi ekranai neatstos gyvojo pasaulio autentikos. Pieškime, skaitykime, siuvinėkime, meistraukime, žaiskime stalo žaidimus, užsiimkime rankdarbiais. Yra daugybė dalykų, kuriais tyliai mintyse žavimės, bet ar leidžiam sau realizuoti šias svajones? Karantinas gali būti puikus laikas atsiversti svajonių knygą ir, išsirinkus puslapį, realizuoti vieną ar kitą mintį. Neįsipareigokime sukurti ypatingą meno kūrinį, ar labai didelį jų skaičių. Procesas ne ką mažiau svarbus nei rezultatas. Leiskime sau pabūti bent šiek tiek nepraktiškiems – atsipalaiduoti, kurti ir mėgautis tuo, nesvarbu, ar piešiame ant saldainio popierėlio, ar tapome aliejiniais dažais ant drobės.

TV ir kompiuteris tikrai gali padėti bendrauti, susirašinėti, lankyti paramos grupes, pasitarnauti informacijos paieškai bei darbui. Kiek svarbu visa kita, galime spręsti patys.

Yra žmonių, manančių kad su koronavirusu susiję ribojimai ne visada turi būti vertinami kaip kažkas baisaus. Net jei neplanuojame daug nuveikti, o tiesiog gerai leidžiame laiką namuose, visa tai gali būti atgaiva, o rūpinimasis savimi šiuo metu gali padėti atkurti ar pagerinti psichikos sveikatą.

Pagal www.annafreud.org, www.everydayhealth.com ir www.uab.edu informaciją parengė psichologė Inga Polikevičiūtė.