Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 03 05

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Karas Ukrainoje: kaip į jį reaguoja Rusijos piliečiai?

Rusijos protestuojai prieš karinę agresiją Ukrainoje Sankt Peterburge vasario 24 d. EPA nuotrauka

Vasario 24 d. Rusijos kariuomenei pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, Rusijos prezidentas V. Putinas kreipėsi į savo šalies piliečius, pranešdamas apie spec. karinę operaciją, kuria siekiama apsaugoti taikius gyventojus Donecko ir Luhansko liaudies respublikose.

Pasaulis apstulbęs stebėjo judančią karo techniką Ukrainos keliais, tačiau masinių protesto akcijų Rusijos miestų gatvėse nesimatė. Valstybinės žiniasklaidos ruporai transliuoja vaizdus apie Rusijos karių suteikiamą humaniterinę pagalbą civiliams, tačiau nerodo jokių vaizdų apie baisius civilių objektų bombardavimus ir sugriovimus.

Tačiau prabilo garsios meno žvaigždės. Protestus prieš karą pareiškė garsi aktorė Lija Achedžakova, legendinis roko grupės „Mašina vremeni“ vokalistas Andrejus Makarevičius, roko grupės DDT lyderis Jurijus Ševčukas, 2,4 mln. sekėjų turinti influencerė Aleksandra Mitrošina ir kiti. Pirmąją karo dieną, vasario 24 d., Rusijos kinematografininkų ir profesionalių kinematografijos organizacijų bei susivienijimų sąjunga pasirašė deklaraciją „Karui – ne“, kviečiančią priešintis bet kokioms valstybinio smurto pateisinimo ir estetizavimo formoms.

Maskvoje sulaikyti vaikai, nunešę gėlių prie Ukrainos ambasados. Unian.ua nuotrauka
Aktorė Lija Achedžakova. Wikipedia.org nuotrauka

Sankt Peterburge, Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose į gatves išeina keli tūkstančiai žmonių. Tačiau režimo jėgos struktūros juos sulaiko, skiria didžiules baudas. Represijų imamasi net prieš vaikus: kovo 1 d. Maskvoje buvo sulaikyti šeši vaikai nuo 7 iki 11 metų amžiaus tik dėl to, kad pasigamino plakatą su užrašu „KARUI NE“ ir su juo nuėjo padėti gėlių prie Ukrainos ambasados. Mažamečius policija sukišo į furgoną ir nuvežė į nuovadą. Iškviestiems tėvams buvo grasinama atimti teises į vaikus, atiduoti juos į vaikų namus. Apie tai savo feisbuko profilyje pranešė viena maskvietė, vėliau informaciją patvirtino laikraštis „Novaja gazeta“, pranešęs, kad į policijos nuovadą atvykus advokatui vaikai su tėvais buvo paleisti.

Vasario 27 d. Rusijos generalinė prokuratūra pažadėjo „duoti teisinį įvertinimą“, jei rusai teiks pagalbą „kitai valstybei, sukeldami žalą Rusijos Federacijai“ karo su Ukraina metu. Pabrėžiama, kad „finansinė, materialinė-techninė, konsultacinė ar kitokia pagalba kitai valstybei, nukreipta prieš Rusijos Federacijos saugumą, bus vertinama kaip valstybės išdavimas“ (RF BK 275 str.) Bausmė už jį – laisvės atėmimas nuo 12 iki 20 metų. Tačiau kai kurių teisininkų nuomone, šiais socialinių tinklų laikais režimui elementariai gali nepakakti resursų ir kompetencijos viską ir visur sužiūrėti.

Sociologas Grigorijus Judinas, pasirodęs demonstracijoje Sankt Peterburge, buvo sumuštas, patyrė smegenų sukrėtimą ir pateko į ligoninę. „Mes gyvename ne Berlyne, kur tave, išėjusį į demonstraciją, nešios ant rankų. Gali gauti smegenų sukrėtimą, būti sulaikytas, naktį praleisti nuovadoje, tau gali liepti nusimauti kelnes (neva dėl apžiūros), užvesti bylą, skirti bausmę, o dabartinėje realybėje negalima atmesti, kad gali grėsti ir dvidešimt metų kalėjime arba sušaudymas…“ – sako G. Judinas.

Paklaustas, ar protestų skaičius gali augti, jis tvirtina, kad protestuojančių žmonių skaičius tikrai augs. Pasak sociologo, iki karo žmonės nelabai domėjosi Ukrainos tematika ir dabar tai atsisuko kitu galu. Akivaizdu, kad blickriegas nepavyko, Rusija įklimpo į rimtą karą, tad jos piliečiams nepavyks apsimesti, jog nieko nevyksta, o konfliktas kažkur toli. Pradės eiti žinios apie žuvusius karius, Vakarų sankcijos suduos didelį smūgį Rusijos ekonomikai. Tačiau ir represyvioji pusė nelauks: prasidės mobilizacija, bus uždarytos sienos į užsienį, griežtinamos bausmės už pilietinį nepaklusnumą. Tačiau jei žmonės, turintys įtaką visuomenėje, netylės, tas nepasitenkinimas pasieks artimiausią Putino aplinką, ir tai jam, aišku, nepatiks. Visi pamatys beprotišką tos avantiūros mastą su visomis jos pasekmėmis ir pralaimėjimą ateityje. Nukris Rusijos kaip šalies išvaduotojos Antrajame pasauliniame kare aureolė.

Paprasti rusai bijo netekti laisvės, darbo, mokslo. Išeinantieji protestuoti Niujorke nemoko savo vyresniojo vaiko, kaip rūpintis jaunesniuoju, kai mama bus suimta. M. Chodorkovskis, garsus Putino kritikas, praleidęs 10 metų kalėjime už grotų, kviečia Rusijos žmones prisiimti atsakomybę patiems už savo likimą ir nebijoti išeiti į gatves. „Putinas įklimpo Ukrainoje ir ten dabar meta visas pajėgas – policiją, OMONą. Kiekvienas žmogus, kuris dabar išeina protestuoti, mažina galimybę Putino pajėgoms žudyti Ukrainos žmones. Jūsų penkiolika parų už grotų kažkam išgelbės gyvybę… Aš pats sėdėjau daugiau nei dešimt metų, gindamas tai, kuo tikiu… Dar galima rengti sabotažą. Jei labai baisu išeiti į gatvę ir pasakyti, kad esate prieš karą, likite namuose ir neikite į darbą. Kad ir dėl kovido. Jei bent savaitę visa šalis streikuos, šitas tipas nebegalės tęsti karo… Ir tą gali padaryti kiekvienas paprastas žmogus“.

„Atėjo momentas apsispręsti…“

Tarptautinės organizacijos pradėjo šalinti Rusijos sporto, meno, akademines organizacijas iš savo gretų, atsisakoma rusų atlikėjų, remiančių Putino politiką, paslaugų. Miuncheno filharmonija garsiam dirigentui, Putino bičiuliui Valerijui Gergijevui iškėlė reikalavimą apsispręsti, su kuo jis. Šiam neišreiškus aiškios pozicijos, kontraktas buvo nutrauktas. Bavarijos opera atsisakė garsios solistės Annos Netrebko paslaugų dėl tos pačios priežasties.

Putino režimas savo ruožtu į tai reaguoja. Kovo 1 d. Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pasiūlė Rusijos meno vadovams, režisieriams, aktoriams ir aktorėms, šou verslo atstovams apsispręsti dėl savo pozicijos Ukrainos klausimu „lygiai taip pat, kaip tą Gergijevui pasiūlė Europos šalys“. Pasak V. Volodino, atėjo tiesos momentas apsispręsti: „Arba mes susitelksime dėl savo šalies, arba prarasime save.“ Vasario 28 d. jis išvadino išdavikais tas įžymybes, kurios pasisako prieš karinę operaciją. Tokius jis vadina „gimusiais su auksiniu šaukšteliu burnoje“, kurie gyvena užsienyje, „tratindami restoranuose, klubuose ir kurortuose tėvų pinigus“.

Uždaromos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės

Kovo 1 d. Rusijos cenzūra užblokavo dvi didžiausias nepriklausomos žiniasklaidos priemones telekanalą „Doždj“ («Дождь») ir radiją „Echo Moskvy“ («Эхо Москвы»). Kiek anksčiau buvo užblokuoti žurnalas „The New Times“, telekanalas „Dabartinis laikas“ («Настоящее время»), taiga.info ir daug kitų, užblokuotas socialiniastinklas Facebook, ribojami Twitter, Tik Tok, Instagram, planuojama blokuoti Wikipediją dėl įrašo apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Pasak Rusijos generalinės prokuratūros, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės kvietė ekstremistinei veiklai ir teikė melagingas žinias apie rusų karių veiksmus „specialios operacijos Ukrainoje“ metu (Rusijos cenzūra reikalauja įvykius Ukrainos teritorijoje vadinti „specialia karine operacija“ ir šalinti medžiagą, kurioje konfliktas vadinamas karu). Vyriausiasis „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas pareiškė, kad redakcija kategoriškai nesutinka su Generaline prokuratūra, pažymėdamas, kad pastarosios kaltinimai nėra paremti jokiais pavyzdžiais bei įrodymais ir įžeidžia žurnalistus bei Rusijos piliečius.

Metodika, kaip kalbėtis su vaikais apie karą

Socialiniuose tinkluose vienas Rusijos mokytojas pasidalino vasario 28 d. parengta metodika, skirta mokykloms, kurioje aiškinama, kaip kalbėtis su vaikais, pateisinant neišvengiamą karo būtinybę. Metodikos pavadinimas „Mūsų veiksmai – gynyba“. Kovo 1 d. visoms Rusijos mokykloms Švietimo ministerija „rekomendavo“ 7–11 klasių moksleiviams pravesti specialias pamokas, paaiškinant „spec. operacijos“ Ukrainoje priežastis ir pasmerkti kvietimus antikarinėms akcijoms. Metodika paremta Putino kalba apie neva dirbtinai suformuotą Ukrainos valstybę, kurioje 2014 m. įvyko valstybinis perversmas, pražudęs daugybę žmonių. To rezultatas – valdžią užgrobė proamerikietiška vyriausybė, de facto vykdanti užsienio politiką suverenios Ukrainos valstybės atžvilgiu. Dvi apskritys – Donecko ir Luhansko – neva pasipriešinusios perversmui, nes norėjo kalbėti gimtąja rusų kalba, išsaugoti istorinę Rusijos atmintį, taikiai gyventi ir dirbti. Rusija pradžioje siekusi taikiu būdu išspręsti visus iškilusius prieštaravimus, tačiau Kijevo valdžia įvykdė 2 karines operacijas tuose regionuose, o dabar neva tą daro jau trečią kartą. Visos Rusijos pastangos susitarti taikiai nedavė jokių rezultatų ir dabar tenka imtis spec. karinės operacijos.

Metodikoje pateikti ir galimi vaikų klausimai bei šabloniški pedagogų atsakymai į juos: ar tai karas su Ukraina? Gal galima apsieiti be jo? Atsakymai: ne karas, o speciali karinė operacija. NATO artėja prie Rusijos sienų, o tai visiems grėsmė. Be to, Ukraina gali įsigyti atominį ginklą ir užpulti Rusiją. Į klausimą, ar tiesa, kad „mes užimsime Ukrainą“, rekomenduojama atsakyti, jog Rusijos kariuomenė į Ukrainos teritoriją atėjo apginti taikių ir beginklių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų vaikų, moterų, senukų. „Mūsų politika – pasirinkimo laisvė visiems, norintiems paties apsispręsti dėl savo ir savo vaikų ateities. Mes neplanuojame okupuoti Ukrainos teritorijos. Mes nieko ir niekam nenorime primesti jėga.“

Mokyklas pasiekia informacija dėl socialiniame tinkle TikTok platinamų kvietimų dalyvauti protestuose ir mitinguose, kviečiant pasisakyti #нетвойне (#nekarui). Primygtinai raginama neleisti vaikams ir paaugliams dalyvauti protestuose, nes tai keltų jiems pavojų.

Nepaisant visų rekomendacijų ir metodikų, vis dėlto atsiranda ir tokių mokytojų, kurie savo mokiniams išdėsto ir kitokią Ukrainos bei Rusijos santykių istorijos nuo Kijevo Rusios iki mūsų laikų versiją apie nebūtinai visuomet ir visur teisingą Rusijos politiką bei apie tai, kad kaimyninės šalys nuolat turi kuo dalintis. Tai veikia kaip skiepas nuo „mus nuskriaudė, eikim atsilyginti…“

Vasario 28 d. Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centras pranešė apie piliečių nuostatas dėl spec. operacijos Ukrainoje: net 68 proc. greičiau pritarė sprendimui įvesti spec. pajėgas į Ukrainos teritoriją, 22 proc. nepritarė. Tuo tarpu dar iki įsiveržimo nepriklausomo Levados centro (paskelbto užsienio agentu) duomenys rodo, jog 51 proc. Rusijos piliečių karo galimybė kėlė baimę. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.