2022 04 26

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Karas valstybėje, kurios teritorijoje veikia šešios atominės elektrinės, o septintoji yra uždaryta po avarijos

Pixabay.com nuotrauka

Jau antrą mėnesį Ukrainoje, valstybėje, kurios teritorijoje veikia šešios atominės elektrinės, o septintoji, Černobylio AE, yra uždaryta dėl didžiulės katastrofos, įvykusios prieš 36-erius metus, vyksta nuožmaus Rusijos pradėto karo veiksmai. Ir tai yra pirmasis toks karas žmonijos istorijoje, galintis sukelti katastrofiškų pasekmių didelei Europos, o ir viso pasaulio daliai.

Šiandien, balandžio 26-ąją, į Černobylio AE atvyksta Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) atstovai ištirti situaciją elektrinėje po Rusijos Federacijos kariuomenės pasitraukimo. Daugiau nei mėnesį okupantų veiksmai Černobylio AE teritorijoje kėlė didžiulį susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei dėl galimo didelio radiacijos nuotėkio. Atvykstantys TATENA misijos dalyviai atgabens būtiną įrangą, patikrins radiologinių stebėjimų duomenis, sutvarkys pažeistas saugumo stebėjimo sistemas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros tviterio paskyros nuotrauka

Slavutičius – miestas, kuriame gyvena Černobylio AE darbuotojai

Nerimastingos žinios jau pačią pirmąją karo dieną, vasario 24-ąją, pasklido po visus pasaulio kampelius: rusų kariuomenė įsiveržė į itin pavojingą Černobylio AE teritoriją, vadinamąją „atskirties zoną“. Po mėnesio kariškiai pasitraukė, su savimi išsivesdami 169 elektrinės apsaugos darbuotojus. Spėjama, kad su sunkiąja karine technika besiveržiantys per „Raudonąjį mišką“ (šis miškas sugėrė didžiausią radiacijos dozę katastrofos metu) rusų kariai iš dirvožemio pakėlė radioaktyviųjų dulkių sluoksnį. Teigiama, kad šio buvusio miško teritorijoje rusų kariuomenė kasė apkasus, tad neatmestina, jog kariškiai, prisikvėpavę radioaktyviųjų dulkių, galėjo gauti vidinį organizmo apšvitinimą. Apie tai kalba kaimynystėje esančio Gomelio (Baltarusija) miesto gyventojai, matę bent kelis autobusus su rusų kareiviais, atvykusius į Radiacinės medicinos centrą.

Kone visi Černobylio AE darbuotojai gyvena Slavutičiuje, mieste prie Baltarusijos sienos, pastatytame po Černobylio AE avarijos. Slavutičiuje gyvena 25 000 žmonių, iš visos Rusijos atvykusių likviduoti 1986-aisiais įvykusios avarijos padarinių. Iš esmės tai rusakalbis miestas, kuriame taikiai sugyvena bent 10-ies tautybių atstovai. Slavutičius visą mėnesį buvo atkirstas nuo maisto tiekimo grandinių, šešias dienas neturėjo elektros, tad maistą žmonėms teko gaminti ant laužų. Besitraukianti rusų kariuomenė nutarė „užsukti“ į Slavutičių, bet teritorinės gynybos savanorių (beje, rusakalbių) ginamo miesto ji negalėjo užimti net  tris dienas. Galiausiai kovo 26 d. rusai įėjo į Slavutičių, bet čia juos pasitiko beveik penki tūkstančiai žmonių, kurie išėjo į gatves ir plikomis rankomis išstūmė karinę techniką į miesto pakraščius.

Pixabay.com nuotrauka

Apie šiuos įvykius žiniasklaidai papasakojęs Slavutičiaus meras Jurijus Fomičiovas minėjo ir apie sutrikusį elektros tiekimą Slavutičiui bei Černobylio AE, kuris grėsė katastrofiškomis pasekmėmis: sutrikus elektros generatoriams galėjo sustoti panaudoto branduolinio kuro, esančio reaktoriuose, aušinimo procesas. Pasak mero, sutrikus tokiam procesui galėtų įvykti „antroji Fukušima“. O rusų kariškai, vieną kartą pasirūpinę papildyti rezervinius dyzelinius generatorius kuru, kad užtikrintų visų elektrinės sistemų funkcionavimą, antrą kartą tą daryti atsisakė. Elektros tiekimo nutraukimo metu gamykla veikė įjungus avarinių dyzelinius generatorius, kurių resurso pakanka tik 72 valandoms. Per tą laiką, tarpininkaujant kelioms tarptautinėms organizacijoms, Rusijos ginkluotosios pajėgos leido technikams elektrikams sutvarkyti elektros energijos tiekimą.

Įvykiai Černobylio atominėje jėgainėje rusų okupacijos metu

Tad kodėl Rusijos Federacijos kariuomenės daliniai jau pačią pirmąją karo dieną įsiveržė į itin saugomą ir pavojingą teritoriją ? Kaip klostėsi įvykiai pačioje elektrinėje, ją okupavus rusams? Černobylio AE radiacinio saugumo inžinieriai Aleksandras ir Sergejus „Bernardinai.lt“ sutiko papasakoti apie tai, kokie įvykiai Černobylio AE prasidėjo jau pirmąją karo dieną.

Turėjome mobilųjį ryšį su sulaikytaisiais elektrinės darbuotojais. Jie sakė, kad su jais elgiamasi padoriai, į juos okupantai kreipiasi netgi „jūs“, kalba kultūringai. Suprantu, kad taip elgiamasi buvo specialiai, siekiant juos patraukti pereiti į Rusijos Federacijos pusę.

Černobylis yra pakeliui į Žitomiro ir Kyjivo apskritis, kurias okupuoti rengėsi Rusijos Federacija. 30 km aplink elektrinę besidriekianti riboto lankomumo „atskirties zona“ apima ir Baltarusijos teritoriją, tad Rusijos kariams nekilo jokių problemų pakliūti į tą zoną, o iš jos – į Kyjivo apskritį. Kariškiai žinojo, kad, užėmę tokį objektą, Ukrainos kariuomenės puolimo nesulauks. „Karas Ukrainoje mums visiems buvo šokas…“ – sako Sergejus. Abu vyrai gyvena Slavutičiuje, mieste, pastatytame po Černobylio AE katastrofos, į kurį buvo perkelti evakuoti Pripetės gyventojai. Šio nedidelio miesto gyventojų absoliuti dauguma dirba uždarytoje Černobylio atominėje elektrinėje, kurią nuo Slavutičiaus skiria Baltarusijos siena – ją tenka kirsti Slavutičiaus gyventojams, vykstantiems į darbą.

Aleksandras vasario 24 d. dieną vyko į komandiruotę. Šeštą valandą ryto jį ir kolegas sustabdė Ukrainos pasieniečiai, neleidę kirsti Ukrainos–Baltarusijos sienos. Pasukę Kyjivo link ir nuvažiavę 14 kilometrų, jie pamatė riedančius Ukrainos kariuomenės tankus, tad teko grįžti atgal. Pakeliui į autobusą įsisodinę merginas, verkiančias kaimo autobusų stotelėje, visi grįžo į Slavutičių. Kitą dieną juos pasiekė žinios, kad Černobylio AE jau okupuota Rusijos kariuomenės. Nelaisvėje atsidūrė abiejų vyrų kolegos, seni bičiuliai, draugai, su kuriais jie mokėsi kartu mokykloje.

„Mačiau elektrinės stebėjimo videokamerų fotografijas, kuriose šalia įėjimo užfiksuotas tankas ir du BTR-ai. Turėjome mobilųjį ryšį su sulaikytaisiais elektrinės darbuotojais. Jie sakė, kad su jais elgiamasi padoriai, į juos okupantai kreipiasi netgi „jūs“, kalba kultūringai. Suprantu, kad taip elgiamasi buvo specialiai, siekiant juos patraukti pereiti į Rusijos Federacijos pusę. Galiu teigti, kad personalas nebuvo užgauliojamas. Tačiau elektrinės apsaugos darbuotojams, nutaikius į juos tanko vamzdį, buvo liepta sudėti ginklus. Prie įėjimo kontrolės punkto priėjo kažkoks rusų kariškių vadas ir, pagrasinęs karinės jėgos panaudojimu, liepė pasiduoti. Savaime aišku, visi suprato, kad prasidėjus koviniams veiksmams pavojus galėtų kilti ne tik elektrinės aplinkai, bet ir didžiulei Europos teritorijai, tad niekas nepasipriešino. Šiuos apsaugos darbuotojus, kurie kone mėnesį buvo laikomi specialioje ekstremaliai situacijai pritaikytoje patalpoje, besitraukianti iš elektrinės Rusijos Federacijos kariuomenė išsivedė su savimi. Spėju, kad jie gali būti išmainyti į rusų karo belaisvius“, – sakė Aleksandras.

Pasak Sergejaus, okupavimo metu dirbusi daugiau kaip šimto žmonių pamaina atsisakė būti pakeista Rusijos specialistais. „Jie dirbo daugiau nei tris savaites be jokios pamainos, o po tų kelių savaičių juos pakeitė darbuotojų pamaina, atvykusi iš Slavutičiaus. Įprastai kelionė iš Slavutičiaus į Černobylį, be kliūčių kertant Baltarusijos sieną, elektriniu traukiniu trukdavo 45 minutes, tačiau karo sąlygomis tai tapo nebeįmanoma, tad žmones tenka kelti valtimis per upę, nes tiltas yra susprogdintas. Naujosios pamainos atgabenimas truko nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Žmonės, be jokių pamainų dirbę 26 dienas, galų gale grįžo namo. Įprastai pamaina trunka 12 valandų, o čia jiems teko dirbti be pertraukos daugiau kaip 1000 valandų… Žmonės pervargo, jautė didžiulę psichologinę įtampą, nežinodami, kas vyksta už elektrinės ribų ir kiek truks jų pamaina, maitintis jiems teko skurdžiu maistu… Dabar, kai kelionė į darbą Černobylio AE trunka net penkias valandas, tenka organizuoti pamainas ne valandomis, o dienomis“, – pasakoja Sergejus.

Rusai siūlė pamainą iš Rusijos, tačiau Černobylio AE personalas jos kategoriškai atsisakė. Šis objektas yra labai sudėtingas, jo darbuotojų parengimas trunka penkerius ar net dešimt metų, tad juos pakeisti gali tik specialiai apmokyti žmonės, išmanantys visus vietovės niuansus. Pasak pašnekovų, elektrinės teritorijoje yra vietų, kuriose galima prasmegti skradžiai žemę arba gauti didžiulę radiacinės apšvitos dozę.

„Rusijos Federacija į Černobylio AE atvežė maisto produktų: makaronų, duonos, kitokių produktų. Ukrainiečiai kategoriškai atsisakė tuos produktus priimti. Ir ką padarė rusų kariškiai? Jie iš sanitariniame punkte (vadiname jį „semichodnij“) esančių personalo persirengimo spintelių, priklausiusių šiuo metu jau pas mus jau kelerius metus nebedirbančioms įmonėms – tokioms, kaip „Novarka“ – paėmė drabužius ir jais persirengė. Apsivilkę tais „Novarkos“ drabužiais pasirodė Rusijos naujienų operatoriams, atvykusiems filmuoti, kaip ukrainiečiai džiaugiasi ir dėkoja, gavę makaronų. Juokingiausia, kad vietiniai žmonės kuo puikiausiai žino, jog ta „Novarka“ jau seniai nebedirba Černobylio AE…“ – pasakojo Sergejus. Paklaustas, kam, pasitraukus rusų daliniams, priklauso Černobylio AE, Sergejus sakė, jog nežino, ką teigia Rusijos Federacija. „Mes tik žinome, kad prie Černobylio AE pastato plevėsuoja Ukrainos vėliava.“

Pixabay.com nuotrauka

Rusų okupantai sugadino elektrinės ryšių punktą, per kurį visa informacija iš Černobylio AE būdavo perduodama Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA). Okupantai išmušė langus, sugadino techniką, tad dabar vietinių daviklių duomenų suvestinę tenka perduoti kitais komunikacijos būdais. Paklausti, ar jau galima lengviau atsikvėpti, abu inžinieriai sakė, kad, nors situacija nuolat keičiasi ir niekas nežino, kas gali nutikti, radiacinio saugumo prasme grėsmės nėra.

Ukrainos „Energoatomo“ vadovas: atominėje jėgainėje, kurioje yra 6 branduoliniai reaktoriai, šaudyti iš tankų ir BTR-ų yra itin pavojinga 

Petro Kotinas, Ukrainos „Energoatomo“ vadovas, prieš kelias savaites interviu žurnalistei Julijai Latyninai pasakojo apie tai, kas vyksta didžiausioje Europoje Zaporižės atominėje elektrinėje, kurioje šeimininkauja rusų kariškiai, besinaudojantys jos infrastruktūra kaip vieta savo bazei. Elektrinėje yra didžiulės patalpos, avarijos atveju skirtos apgyvendinti personalui (su vietomis nakvynei, valgykla ir pan.). Visu tuo gėriu dabar naudojasi rusų okupantai, žinantys, kad yra saugūs, nes Ukrainos kariuomenė tikrai nepuls šio objekto. Tarp personalo, dirbančio pamainomis, ir rusų kariškių vyksta nuolatiniai barniai, okupantai siunčiami garsaus laivo kryptimi. Šia kryptimi buvo pasiųsti ir atvykę filmuoti Rusijos propagandiniai žurnalistai, tikėjęsi, kad „išvaduotojus“ čia pasitiks su duona, druska ir raudonais gvazdikais.

Pasak P. Kotino, atominėje jėgainėje, kurioje yra 6 branduoliniai reaktoriai, šaudyti iš tankų ir BTR-ų yra itin pavojinga, bet rusų kariškiams tai nebuvo akivaizdu. Jei sprogstamas sviedinys būtų pataikęs į konteinerius su panaudotu radioaktyviuoju kuru, kuras būtų buvęs išnešiotas į visas pasaulio puses. O tą naktį vėjas pūtė Rostovo link…

Užimti atominę elektrinę pavyko tankais prasiveržus pro Enerhodaro miesto žmonių, užtvėrusių jiems kelią, gyvąjį skydą. Atvykę prie atominės jėgainės jie šaudė, kaip papuolė: pažeidė administracinį korpusą, mokymo centrą, rezervines tinklų linijas, jungiančias atominę ir šiluminę elektrines, šaudė į energoblokus. Jėgainės apsauga susprogdino vieną tanką, tačiau du žmonės žuvo, o du buvo sunkiai sužeisti. Visas šaudymas truko pustrečios valandos, garsiakalbiui nuolat įspėjant: „Sustokite, tai branduolinis objektas! Gali kilti didžiulė branduolinė avarija!“ Niekas neklausė: sviediniu buvo pataikyta į pirmąjį energobloką, taip pat į vadinamųjų nešvarių vamzdžių estakadą, ir tik stebuklo dėka nenukentėjo 6-ojo energobloko transformatorius, kadangi nesprogo į jį pataikęs sviedinys. Jei jis būtų sprogęs, jėgainės teritorijoje būtų kilęs didžiulis gaisras.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pasak P. Kotino, atominėje jėgainėje, kurioje yra 6 branduoliniai reaktoriai, šaudyti iš tankų ir BTR-ų yra itin pavojinga, bet rusų kariškiams tai nebuvo akivaizdu. Jei sprogstamas sviedinys būtų pataikęs į konteinerius su panaudotu radioaktyviuoju kuru, kuras būtų buvęs išnešiotas į visas pasaulio puses. O tą naktį vėjas pūtė Rostovo link… RF valstybinė branduolinė kompanija „Rosatom“ pareiškė, kad jėgainė dabar priklauso Rusijos Federacijai, tačiau Zaporižės atominės jėgainės personalas pasiuntė jo atstovus ta pačia garsaus laivo kryptimi.

Pasak P. Kotino, likusias Ukrainos atomines jėgaines saugos Ukrainos kariuomenė. Akivaizdu, kad turima reikalų su tokiais, kurių galvoje smegenys jau tapę rudimentu.