2020 11 29

Mindaugas Jonušas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Kard. S. Tamkevičius: atverkime savo širdis vilčiai pasitinkant gimstantį Išganytoją

Kard. Sigitas Tamkevičius. „Vatican News“ nuotrauka

Adventas – vilties ir pasiruošimo metas. Laukdami atkeliaujančiojo į šį pasaulį dieviškojo Kūdikio, daugiau meldžiamės, mažiau linksminamės, stengiamės su stokojančiaisiais dažniau dalintis tuo, ką turime.

Tačiau šiais metais išgyvename ypatingą laiką. Pandemija, nežinia, nerimas dėl rytojaus kone kėsinasi atimti advento ir šv. Kalėdų laiką bei džiugesį. Tačiau kardinolas Sigitas Tamkevičius, SJ, teigia, kad ir šis laikas gali tapti palaimingu, kadangi priverčia daugiau pabūti su savo šeima bei savimi.

Apie tikrąją advento ir šv. Kalėdų prasmę ir kalbamės su kardinolu.

Kardinole, papasakokite, kokios būdavo šv. Kalėdos jūsų vaikystėje, kokie yra likę prisiminimai?

Iš vaikystės dienų atmintyje yra išlikusios Kūčios ir Bernelių Mišios. Prie Kūčių stalo susėsdavome tėvai ir mes, keturi broliai. Tėvelis ant stalo paklodavo šieno, mama užtiesdavo baltą staltiesę ir išdėliodavo Kūčių vakarienės valgius. Vėlai vakare sėsdavome prie stalo ir pasimeldę lauždavome iš bažnyčios parsineštus paplotėlius, kuriuos tėvelis visiems padalindavo.

Iš Kūčių vakarienės valgių man labiausiai patikdavo kūčiukai su aguonomis. Šv. Kalėdų dieną visuomet eidavome į Bernelių Mišias, kurios būdavo aukojamos labai anksti. Kadangi nuo pat mažens pradėjau patarnauti liturgijoje, per Bernelių Mišias visuomet būdavau prie altoriaus. Labiausiai patikdavo kalėdinės giesmės, kurios atrodė nepaprastai gražios.

Kuo skiriasi jūsų vaikystės Kalėdos nuo šių dienų?

Vaikystės Kalėdos yra palikusios pačius šilčiausius prisiminimus, nors daug ko anuomet nesupratau. Dabartinės Kalėdos panašios į vaikystėje švęstas; skirtumas tik tas, kad dabar švenčiu giliai suvokdamas, kokį tikėjimo slėpinį Kalėdos primena.

Lietuvoje, vos tik užgęsta Vėlinių žvakės, miestai dabinasi papuošimais. Ar tai netrukdo advento susikaupimo laikui?

Kas ko ieško, tą ir randa. Kam rūpi tik medžiaginiai dalykai ir dovanėlės, adventą praleidžia vienaip ir mato tik žiburėlius ir kalėdinių dovanėlių ieškojimą. O kas supranta šv. Kalėdas, kaip Jėzaus Gimimo šventimą, tas suvokia, kad tokiam įvykiui reikia pasiruošti. Manau, kad rimtam tikinčiam žmogui prieškalėdinis šurmulys nepakenkia.

Cathopic.com nuotrauka

Šiandien kaip tik prasideda adventas. Kuo jis šiais metais kitoks nei įprastai?

Visi išgyvename nelengvą pandemijos laikotarpį. Tačiau jis gali būti ir palaimingas, kadangi priverčia daugiau pabūti su savo šeima bei savimi ir užduoti sau klausimų, ties kuriais paprastai kasdienybėje nesustojama. Didžiausia žmogaus bėda – kai jis bėga, perka, pasineria į virtualią erdvę ir beveik nepalieka sau laiko pamąstyti apie pačius svarbiausius dalykus: kokia gyvenimo prasmė? Ko vertas mano gyvenimas?  Koks mano santykis su Dievu?

 Kaip tinkamai išgyventi advento laiką ir nepasiduoti komercijai?

Advento metu sąmoningam tikinčiajam reikėtų skirti laiko gerai dvasinio turinio knygai. Ją gali pakeisti internete randami geri straipsniai apie tikėjimą, krikščioniškojo gyvenimo ugdymą ir pan. Labai gerai dalyvauti advento rekolekcijose. Sveikas protas padiktuos, ką reikėtų daryti, kad rimtai būtų pasiruošta švęsti Jėzaus Gimimą – pavyzdžiui, gal atlikti gerą išpažintį, o gal kažkiek pakeisti gyvenimo kryptį?

Kaip išgyventi tikras šv. Kalėdas pandemijos metu?

Pandemija tiesiog negali sukliudyti švęsti Kristaus Gimimą, atvirkščiai, gali tik padėti. Iš tikrųjų, šv. Kalėdos yra šeimos šventė, o pandemija kaip tik padeda daugiau būti šeimos ratelyje. Prisimenu, kaip ne vienas šv. Kalėdas praleidau lageryje. Tenai buvo tikras karantinas, bet jis nė kiek nesukliudydavo išgyventi šv. Kalėdų slėpinį.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ko reikia, kad žmogus sutiktų užgimusį Kristų savo gyvenime?

Reikia vieno ir paties svarbiausio dalyko – įsileisti Kristų į savo gyvenimą, kad tikėjimas nebūtų tik graži tradicija, bet kad ir ką bedarytume, ką beplanuotume, vis pamąstytume, ar tai sutinka su Dievo valia. Mūsų sąžinė, jei  ji neužmigdyta, signalizuoja, ar einame Dievo rodomu keliu. Tas kelias yra tiesiog įrėžtas į mūsų žmogiškąją prigimtį.

Sakykite, kaip tapti dovana kitam?

Jėzus, skelbdamas Gerąją Naujieną, mokė žmones mylėti taip, kaip jis mylėjo – net paaukojant gyvybę už draugus. O tie draugai esame mes visi. Jeigu nuosekliai laikomės krikščioniškojo tikėjimo, mes turime eiti šiuo meilės ir tarnavimo keliu, o tuomet ir tampame dovana žmonėms, kurie prisiliečia prie mūsų gyvenimo.

Kokios jums, kaip kardinolui, bus šios šv. Kalėdos?

Nei kardinolystė, nei jokie kiti titulai nieko negali pridėti prie šv. Kalėdų suvokimo bei šventimo. Kristaus Gimimas giliausiai išgyvenamas tik tuo atveju, kai turima rami ir žmones mylinti širdis. Šito linkiu ir sau, ir visiems.