2020 05 25

Mindaugas Jonušas

Socialiniai rašiniai

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Kard. Sigitas Tamkevičius: apie viltį ir netikėtumus per karantiną

Kard. Sigitas Tamkevičius. Vatican News nuotrauka

 

COVID-19 – didelė blogybė, tačiau pandemija skatina keisti mąstymą, nes tampa akivaizdu, kas gyvenime svarbiausia, o kokios vertybės yra tik menamos. Apie tai kalbamės su kardinolu SIGITU TAMKEVIČIUMI – žmogumi, kuriam netrūko drąsos ginti savo įsitikinimus, kuris tvirtybės ieškojo tikėjime. Žmogus, kuris, vesdamas žmones keliu Dievo pažinimo link, akcentuoja, jog gyvenime būtina harmonija, o materialinių gėrybių siekis neturi atimti laiko, būtino ugdyti dvasiai, ar nustelbti tėvystės, šeimos pareigų, taip pat – priversti užmiršti, kad tikrosios laimės nerasime niekur kitur, tik bendrystėje ir artimo meilėje.

Išgyvename nepaprastus laikus. Kaip gyventi viltimi?

Iš tikrųjų dabartinis laikas daugumai žmonių yra labai sunkus. Vieniems sunkus ekonomiškai, kitiems – emociškai, tačiau daugelis žmonių sugebėjo prie karantino sąlygų prisitaikyti ir dėl to nedaro tragedijos. Man atrodo, kad lengviausiai viltį išlaiko žmonės, kurie eina per gyvenimą su tikėjimu ir pasitaikančias sunkenybes sudeda į Dievo rankas. Jei Dievas leis anksčiau iškeliauti į Tėvo namus, tikintis į amžinąjį gyvenimą žmogus dėl to nemato tragedijos. Tačiau mąstančiam, kad žmogaus gyvena tik žemėje ir su mirtimi viskas pasibaigia, išlaikyti ramybę yra kur kas sunkiau.

Kuo dabar gyvena parapijų kunigai ir su kokiais sunkumais susiduria?

Į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti patys kunigai. Neabejotina, kad jiems buvo sunku, kai reikėdavo švęsti Mišias tuščioje bažnyčioje; nelengva ir dabar, kai dalyvių skaičius ribojamas. Veiklesni kunigai pradėjo transliuoti Mišių šventimą per internetą, ir daugeliu atvejų dalyvaujančiųjų skaičius dažnai būdavo didesnis nei įprastai. Tačiau švęsti Mišias yra svarbi tikinčiųjų bendruomenė, ir internetas jos negali sukurti.

EPA nuotrauka

Patarkite, kaip šiuo nelengvu laiku išsigryninti vertybes?

Visi žmonės turi tam tikras vertybes. Daugeliui didelė vertybė yra daug pinigų, sėkminga karjera, galimybė pramogauti ar rūpesčių nekelianti sveikata. Visa tai yra gera, jei žmogus pinigų ar savo gero gyvenimo nepadaro tam tikru stabu, kuriam paaukoja svarbesnės vertybes: sąžiningumą, solidarumą su bendrakeleiviais, pareigą tėvynei ir kt. Ši pagunda lieka stipri, kai žmogui viskas lengvai sekasi ir jis pradeda nemąstyti, nei kas jis yra, nei dėl ko gyvena žemėje. Tačiau sutikti sunkumai, ypač jei jie yra dideli, žmogų sustabdo.

Ši koronaviruso epidemija sustabdė mus visus. Tik ar visi pasinaudosime galimybe iš naujo perkainuoti savo vertybes, klausimas lieka atviras. Tikros vertybės mus daro labiau tikrais žmonėmis – tai pasiaukojama meilė, tiesumas, sąžiningumas ir tikėjimas, kad žmogus nėra atsitiktinai atsiradusi būtybė, bet esame į Tėvo namus keliaujantys Dievo vaikai.

Pokyčių vyksta ne tik pasaulietiškame, bet ir Bažnyčios gyvenime. Kaip šiais metais išgyvensime atlaidų ir Sutvirtinimo sakramento, vestuvių metą?

Bažnytinės šventės, panašiai kaip ir Pirmoji Komunija, Sutvirtinimas ar santuoka, yra išskirtinės mūsų gyvenimo progos. Kur kas svarbiau, kaip mes išgyvensime kasdienes progas, tarp jų ir sekmadienio Mišių šventimą. Bažnyčios vadovai ieško dialogo su kompetentingais valdžios žmonėmis, nes siekia bendro gėrio, kad būtų užkirstas kelias plisti koronavirusui. Jie mano, kad Dievo nereikia gundyti, nes jis yra davęs žmogui protą, kaip jis turi elgtis. Turėkime vilties, kad, protingai elgdamiesi, greitai turėtus rūpesčius pamiršime.

Nuotraukos autorius Mindaugas Vaičiulis/BFL© Baltijos fotografijos linija

Kaip pasikeitė Jūsų diena ir ką per karantiną atradote naujo?

Šis karantinas man asmeniškai yra tiesiog palaimingas metas. Atsirado daugiau laiko apsidairyti aplink save, daugiau paskaityti ir parašyti. Šiuo metu atradau gerą galimybę „pakeliauti“ po matytas ir nematytas kiekvienam tikinčiajam brangias vietas. Vieną dieną adoruoju Eucharistiją Nazareto šventovėje, kitą dieną kalbu rožinį Lurde, trečią meldžiuosi Fatimoje ir t. t. Dažnai lankausi Dievo Gailestingumo šventovėje, Vilniuje. Internetas yra Dievo dovana, jei jį naudojame geram tikslui.

Kaip šiuo metu tapti dovana kitam?

Dovana kitiems mes turime būti ne tik per karantiną, saugodami save ir kitus. Būti dovana kitiems yra mūsų krikščioniškojo pašaukimo esmė. Jėzus mus yra pakvietęs gyventi meilėje, gebančioje save dovanoti kitiems. Jis parodė didžiausią pasiaukojančios meilės pavyzdį, paaukodamas už mus savo gyvybę.

Su daug kuo, ko dabar stokojame, buvome apsipratę, o dabar daug ko neliko. Kaip iš naujo kurti santykius su savo artimaisiais, draugais?

Mus saugantis karantinas tapo neišvengiama būtinybe, ir tai mus slegia, tačiau jis leido geriau suvokti, kaip labai mes esame vieni kitiems reikalingi. Mes esame socialinės būtybės, kurioms reikia bendravimo ir atramos. Nemanau, kad karantinas tuos ryšius nutraukė; atvirkščiai, karantinas tik sustiprino suvokimą, kad nesame šioje žemėje vienišiai, bet ir patys mylime ir turime mus mylinčius žmones.

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Ko palinkėtumėte karantino meto išvargintiems žmonėms?

Kai buvau nuteistas dešimčiai metų ir atskirtas nuo mylimų žmonių bei tėvynės, tuomet buvo tikras karantinas, kurio metu bandžiau stipriai laikytis Dievo rankos. Šito linkiu visiems, kurie jausite dabartinio karantino svorį.