Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2020 11 07

Diana Adomaitienė

Fondas „Bažnyčios kronika“

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ: kova už laisvę neturi pabaigos

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Kauno arkivyskupijos archyvo nuotrauka

„Kova už laisvę neturi pabaigos, nes gyvename pasaulyje, kuriame viešpatauja „nuodėmės įstatymas“, o ten kur yra nuodėmė, ten visuomet reikės kovoti už tiesos žodį ir laisvę“, – savo gimtadienio išvakarėse sakė kardinolas S. Tamkevičius SJ.

Gyvenimas, kaip aštraus siužeto filmas

Lapkričio 7 dieną gimusio ir 82-ąjį gimtadienį švenčiančio ganytojo gyvenimo detalių pakaktų keliems aštraus siužeto filmams: vos šešiolikos metų – kunigų seminarija, gyvenimo dugnas sovietinėje armijoje, šventimus sekęs draudimas kunigauti, darbas gamykloje ir melioracijoje, „Bažnyčios kronikos“ gimimas, kalėjimas, Sąjūdžio priešaušriu – tremtis.

S. Tamkevičius Kunigų seminarijos slenkstį peržengė dar neturėdamas nė septyniolikos metų. Kardinolas sako, kad bebaigiant vidurinę mokyklą, apie nieką daugiau nesvajojo, tik apie kunigystę. „Kunigystės šventimų laukiau su tam tikra baime, kad KGB (Sovietų Sąjungos slaptoji saugumo tarnyba) nesukliudytų, kaip tai buvo padariusi keliems mano kursiniams – P. Našlėnui ir V. Merkiui. Todėl po vyskupo P. Maželio rankų uždėjimo visam gyvenimui atmintyje įsirėžė anuometinis džiaugsmas: aš jau kunigas ir jokia jėga nesukliudys man juo būti. Ir tikrai nesukliudė, net tuomet, kai valdžia bandė nušalinti nuo kunigo pareigų“, – prisiminimais dalinosi kardinolas.

Vietoj kunigystės darbas prie staklių

1969-aisias valdžia S. Tamkevičiui buvo uždraudusi kunigauti. „Valdžia labai apribojo stojančiųjų į Seminariją klierikų skaičių; buvo limitas – į metus tik penki pirmakursiai. Parašėme raštą, kad būtų panaikintas limitas ir po juo surinkau per 60 kunigų parašų. Tuo metu sovietinei valdžiai toks poelgis buvo kaip didžiausias nusikaltimas ir netrukus atsidūriau Vilkaviškio metalo gamykloje, vėliau melioracijoje. Gamykloje iš metalo darėme plaktukus, kirvius, kastuvus ir kitus įrankius, o melioracijoje – kasėme žemę, klojome molinius vamzdelius. Tuo metu pradėjo bręsti mintis, kad reikia kažką daryti, jei valdžia naudoja tokias priemones prieš Bažnyčią. Pradžioje mezgėme kontaktus su Maskvos disidentais, skaitėme jų leidžiamą „Einamųjų įvykių kroniką“, ir pamažu supratome, kad ir mums reikia daryti kažką konkretesnio. Taip ir gimė mūsų „Kronika“, – pasakojo S. Tamkevičius.

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ misija buvo surašyti Bažnyčios persekiojimo faktus ir juos viešinti, viliantis, kad viešumas bent šiek tiek pristabdys persekiotojus, kuriems buvo svarbu, kad pasaulio visuomenė sovietinę valstybę matytų gerbiančią žmogaus teises, ypač po 1975 m. Helsinkio susitarimų, kuriuos pasirašė ir Tarybų Sąjunga. Manau, kad Kronika savo tikslą pasiekė su kaupu“, – sakė ganytojas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kardinolo rūpestis krikščioniška žiniasklaida

1998 metais kardinolas S.Tamkevičius įkūrė fondą „Bažnyčios kronika“, kurio pagrindinis rūpestis yra krikščioniška žiniasklaida bei stebėti dabarties aktualijas ir, reikalui esant, atsiliepti, ten, kur jo parama būtų reikalinga.

Paklaustas, kur, jo manymu, yra tie „karštieji taškai“ šiandien, apie kuriuos turėtų išdrįsti kalbėti objektyvia ir viltinga norinti būti žiniasklaida, kardinolas sakė, kad gyvename laisvę gerbiančioje demokratinėje valstybėje ir nemano, kad krikščioniškai žiniasklaidai kažkas trukdytų kalbėti bet kuria aktualia tema. „Tačiau galima tikėtis, jog sulauksime meto, kai ateis pagunda save cenzūruoti, kad nebūtume apšaukti homofobais, seksistais ar kitais skambiais epitetais. Tikėtina, kad sulauksime meto, kai už laisvą tiesos žodį būsime tampomi ir po teismus“, – sakė kard. S. Tamkevičius.

„Tegu krikščioniškos žiniasklaidos atstovai niekuomet nepritrūksta drąsos, kai jos reikės ir te nesitiki, kad bus giriami už laiku ir reikiamoje vietoje pasakytą tiesos žodį. Tik linkiu, kad nešamas tiesos žodis nepritruktų evangelinės meilės, nes tiesa be meilės laisvei nepasitarnauja“, – savo gimtadienio išvakarėse linkėjo fondo „Bažnyčios kronika“ steigėjas kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“ buvo įsteigtas 1998 metais minint unikalaus sovietmečiu leisto pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ 25-metį.

Griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis platintai Kronikai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją tikinčiųjų situaciją Lietuvoje. Kova dėl sąžinės laisvės bei Lietuvos valstybės nepriklausomybės ne vienam jos bendradarbiui kainavo laisvę ir net gyvybę, tačiau per 17 metų nuo 1972-ųjų pat iki 1989 m. kovo 19 d. sovietinis saugumas neįveikė KB Kronikos. Garbingą jos vardą perėmęs fondas „Bažnyčios kronika“ finansiškai remia nekomercinius sklaidos projektus, skatina įvairių Lietuvos katalikiškų žiniasklaidos priemonių bendradarbiavimą, rengia mokymus katalikų komunikavimo kompetencijoms gerinti.

Fondo tikslas – socialinis bei dvasinis pokytis. Skatinti visuomenę kritiškai mąstyti, kad kuo daugiau žmonių siektų tikrosios laisvės, gyvenimo pilnatvės bei stiprintų savo tikėjimą. Daugiau informacijos – fondo feisbuko puslapyje.

Teksto autorė – Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ direktorė Diana Adomaitienė.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.