2023 03 17
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
Karo ekspertas A. Navys: mūsų saugumas priklauso nuo Ukrainos pajėgumo gintis ir nuo Rusijos manipuliacijų Baltarusija

„Svarbu, kad visi suprastų, jog Rusija bus grėsmė, nes ji ir yra grėsmė“, – sako AURIMAS NAVYS, gynybos ir saugumo ekspertas, psichologas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros steigėjas. Paklaustas apie naujausią Valstybės saugumo departamento grėsmių vertinimo ataskaitą, jis tvirtina, kad turime rengti gynybos planus, didinti jos apimtis, nes viskas priklauso nuo Ukrainos pajėgumo gintis ir Rusijos manipuliacijų Baltarusijos režimu.
Neturėjęs iliuzijų dėl galimo karo Ukrainoje, A. Navys neturi jų ir dėl Rusijos visuomenės pozicijos to karo atžvilgiu bei galimos jo pabaigos: kol gyvuos septyniasdešimtmečių karo sukėlėjų klika, tol karas tęsis. Jis galėtų greitai baigtis, jei Kinija sutartų su JAV padėti karui tašką ar Rusijos elitas Putiną pakeistų kitu putinu. Bet yra ir kitų scenarijų.
Su A. Naviu kalbamės apie praėjusių metų vasario 24-ąją, ukrainiečių pasipriešinimą, karo pabaigos scenarijus ir grėsmes Lietuvai.
Kokia Jums buvo pirmoji plataus masto karo Ukrainoje diena? Ar tikėjotės tokio Rusijos puolimo?
Praėjusių metų sausio 3–4 dienomis Rusijos karinės pajėgos Almatoje treniravosi užimti Kyjivą. Sausio 6-ąją kartu su Mindaugu Sėjūnu (VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros dalininkas – red. past.) parengėme išsamią analizę apie rusų veiksmus Almatoje, akcentuodami Rusijos pasirengimą pulti Kyjivą. Jau tuomet buvau tikras, kad Ukrainos užpuolimas tėra mėnesių klausimas. Tai rodė užsienio žvalgybos duomenys, nors patys ukrainiečiai nebuvo pasirengę karui.
Vasario 19 d. man paskambino draugas iš JAV, su kuriuo esame kartu tarnavę spec. pajėgose, ir paklausė, ar aš žinau, kad rusai veža kraujo serumą į pasienį. O tai reiškė, kad per dvi savaites prasidės puolimas. Mano draugai Kyjive sakė, kad Volodymyras Zelenskis netiki, jog Rusija puls. O aš jiems – ką čia Zelenskis, svarbu, kaip kariuomenė pasirengusi. Lapkričio mėnesį dar netikėjau, kad Rusija puls, nes ji, sutelkusi savo kariuomenę prie Ukrainos sienų, pasiekė savo tikslus; atrodė, kad neracionalu būtų tai daryti, juk turi būti karo priežastis. Tačiau, kai pamačiau Almatą, supratau, kad Rusija nori sunaikinti Ukrainą ir kad kariaudama su Ukraina Rusija kariauja su Vakarais. O man aplinkiniai sakė: „Nepasakok mums Kremliaus propagandos…“

Ar Jus nustebino sėkmingas ukrainiečių pasipriešinimas ir sugriauta Rusijos kariuomenės, kaip antrosios pasaulyje, reputacija?
Rusijos valstybėje ir jos kariuomenėje, ačiū Dievui, korupcija yra didesnė nei Ukrainoje. Pernai kovo pradžioje nuvykau į Žitomirą ir Kyjivą. Kai pamačiau Žitomire vieną geriausių ukrainiečių brigadų po dviejų savaičių mūšių, supratau, kad yra labai blogai. Kad ir ką šnekėtume, jei ne Vakarų parama visais stingeriais, dronais, džavelinais, dar neaišku, kaip būtų buvę.
Antras dalykas – tai yra paprastų, savo Tėvynę mylinčių žmonių, nesuprantančių mūšio lauko situacijos, žygdarbis. Įvairios rusų pajėgos, puolusios Kyjivo kryptimi, ukrainiečių gynėjus viršijo penkiolika kartų. Paprastas karininkas, kuris žino, kad prieš jį stovi penkiolika kartų didesnis priešas, puikiai suvokia, kas jo laukia. Toks žmogus, gavęs įsakymą gintis, gali pasirinkti pabėgti ar perbėgti į kitą pusę, ir tai yra labai žmogiška. Ir jei ne tie žmonės iš terabaronos (teritorinės gynybos pajėgos – red. past., kurie ką tik pamatė ir sužinojo, kaip tą džaveliną (ant peties naudojama prieštankinė / priešlėktuvinė raketa – red. past.) naudoti tuo metu, kai rusų tankus nuo Kyjivo centro skyrė tik keliolika kilometrų, neaišku, kaip būtų buvę. Nesakau, kad reguliarioji kariuomenė nesigynė – viename tos mano minėtos brigados batalionų, praėjus dviem savaitėms, iš 800 profesionalių karių rikiuotėje liko penki… Kiti arba žuvo, arba buvo sužeisti taip, kad kariauti nebegalėjo.
Pirmiausia mane nustebino Rusija. Na, ir Ukraina su tokiomis išdavystėmis, kolaboravimo mastais ir perėjimais į priešo pusę… Nereikia įsivaizduoti, kad visi ukrainiečiai, prasidėjus karui, ėmė ginklus ir puolė rusus mušti. Taip tikrai nebuvo. Pavyzdys – tokio miesto kaip Iziumas, kone tvirtovės, užėmimas, nes ten tokios sąlygos, kad gali jį ginti ilgai.
Kalbindama „Azovo“ pulko karius girdėjau tokius faktus…
Mane nustebino nepaprastai greitai atkeliavusi karinė parama ukrainiečių kariams ir Ukrainos gynėjų sugebėjimas apsiginti tuo, ką jie turėjo. Ir nustebino visiškai primityvus, kvailas rusų begalviškumas. Kyla klausimas – o kokio velnio jie toje Almatoje treniravosi? Po Krymo okupacijos įsivaizdavome, kad rusų spec. pajėgos yra gerai paruoštos, bet Hostomelio oro uosto, kurį puolė 22-oji brigada – aišku, bėda ne dėl jos, o generaliteto – šturmas buvo tragedija. Tai parodė visišką planavimo operacijų nemokšiškumą. Jau nekalbant apie Černobylio mišką, Čornobajivką, persikėlimą per Dniprą, kuris vyko keturis kartus tiksliai toje pačioje vietoje…
Kokią karo pabaigą matote? Garsus ukrainiečių publicistas Vitalijus Portnikovas yra įvardinęs keturis karo pabaigos scenarijus. Kiek įvardytumėte Jūs?
Dabar pats geriausias scenarijus, mano galva, yra toks: Ukraina priimama į NATO be tų teritorijų, kurios yra okupuotos. Šis scenarijus sustabdo karinius veiksmus, nes svarbiausia – sustabdyti beprasmes žmonių žūtis. Bet suprantu, kad tai nerealus scenarijus, nes Ukrainos nepriims į NATO. Britanija, Lietuva, Lenkija balsuos už priėmimą, o kaip, Jūsų nuomone, balsuos Vengrija, Turkija, Portugalija? Jos niekada nesutiks, nes tai joms reikštų tiesioginį karą su Rusija, branduoline valstybe.
Antras scenarijus: Ukrainos pergalė. Bet jis nerealus, nes tam, kad Ukraina laimėtų, reikia sutriuškinti Rusiją – užimti Maskvą. Ukraina to nepajėgi padaryti, o Vakarai to nedarys.
Trečias tikėtinas scenarijus: bus tempiama guma, Ukraina bus remiama, gal kažkokiu metu konfliktas liks įšaldytas – bus tokia karo padėtis, kokia yra tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos. Šis scenarijus yra realiausias, nors jame nieko nėra gero.

O kur eitų riba tarp abiejų valstybių?
Kol kas negalime pasakyti, bet viskas priklauso nuo to, kiek Ukraina yra pasirengusi išsilaikyti, nes jau dabar girdžiu minčių iš Bachmuto karių – o dėl ko mes čia kariaujame? Diversinės grupės, veikiančios Ukrainoje, siekia suskaldyti visuomenę tam, kad kiltų pilietinis karas. Ar jiems pavyks? Tikiuosi, kad ne.
Rusija greičiausiai pasieks tai, ką ji nori pasiekti – išeis į vadinamąsias „Donbaso respublikos“ ribas, užims tuos griuvėsius ir toliau tęs karą tol, kol Kremliuje bus klika tų, kuriems jau arti ar daugiau kaip 70 metų. Istorija rodo, kad karas, pasiekęs piką, trunka tiek, kiek jis truko iki aktyvių veiksmų fazės. Ukrainos atveju karas, prasidėjęs 2014-aisiais, pasiekęs savo piką 2023-iaisiais, truks dar tiek pat. Ir tai sutaps su tos „viršūnėlės“ išmirimu. Tai nereiškia aktyvių veiksmų, tai reiškia „tempti gumą“. Vakarai rems, ukrainiečiai kariaus – situacija bus kaip Abchazijoje ar Pietų Osetijoje. Bet kadangi visi putinai, lavrovai, patruševai sensta, jie norės dar ką nors pasiimti. Tikėtina, gal dar bandys pasistūmėti. Tai vyktų su sąlyga, jei neįsikiš Kinija.
Ketvirtas scenarijus – oligarchai pavargs nuo Putino, pakeis Putiną kitu putinu, pavyzdžiui, Mišustinu. Tada imperija atsitrauks iki praėjusių metų vasario 23-iosios ribų, nors Krymo ji neatiduos. Tarptautinė bendruomenė privers Ukrainą su tuo sutikti, karas bus atidedamas nežinia kuriam laikui. Greičiausiai ateityje viskas pasikartotų, tik dar baisesne forma.
Man labiausiai patinka penktas scenarijus: Kinija susitaria su JAV užbaigti šį karą, ir jis užbaigiamas.
Ar matote ženklų, kad Vakarai pavargsta nuo šio karo? Ką tai gali lemti Ukrainai?
Tie ženklai matomi. Ukrainiečiai nori visus okupantus išvyti iš savo teritorijos, bet Vakarai žiūri kitaip. Kaip sako popiežius Pranciškus, svarbiausia yra žmogaus gyvybė. Ir ji išties pati svarbiausia. Sustabdyti kraujo praliejimą yra svarbiausias Vakarų politikų uždavinys. Dar vienas faktorius – Vakarų šalių piliečiai, sakantys, kad jie pavargsta nuo karo. Jei ukrainiečiai sustotų, visi lengviau atsidustų.
Bet tuomet Rusija laimėtų laiko kitam puolimui?
Taip. Mačiau, ką Rusijos kariai, kacapai, išdarinėja Ukrainoje. Esu pats didžiausias pacifistas, matęs daug bjaurių dalykų savo gyvenime, ir sakau – nėra kito kelio, tik sudaužyti rusus. O kas yra Ukrainos pergalė vakariečiams? Abrakadabra, apie nieką. Norim, kad Putinas nelaimėtų, bet ir kad nepralaimėtų.
Ši valstybė turi būti sustabdyta jėga – tai sakiau praėjusių metų vasario 24 dieną. Kito kelio nėra. Vadinasi, sugaunami ir nuteisiami karo nusikaltėliai, vyksta antrasis Niurnbergas – geriausia, kad jis vyktų Vilniuje, nes mūsų tautos genocidas, dėl kurio praradome ketvirtį savo piliečių, yra didžiausias. Sumažinamas karinis Rusijos potencialas, atimamas branduolinis ginklas. Ir tik tuomet darinys, kuris yra Rusija, galėtų koegzistuoti su kaimynais. Bet tai galima padaryti tik prievarta.
Palaikau bet kokį kalbėjimąsi ir susitarimą, bet su sąlyga, kad kitas žmogus moka kalbą. O jei jo kalba yra prievartavimas, žudymas, kūdikių prievartavimas, letenų kapojimas šunims, vištų prievartavimas? Ten dabar ne kariuomenė. Buvo profesionalių elitinių dalinių, ta pati mano minėtoji 22-oji brigada, kėlusi ir mums realų pavojų. Jų spec. pajėgose buvo 4000 karių, bet, ačiū Putinui ir generolams, jie visi buvo išžudyti. Tai buvo kariai, o visi kiti yra nusikaltėliai, išsigimėliai, iškrypėliai.
Reikia suprasti ir dar vieną dalyką: rusų požiūriu, tame kare žūsta „atliekos“ – baškirai, buriatai, kurie kariauja dėl skalbimo mašinų, kurie degina, prievartauja. Rusijoje sakoma, kad gerai, jog Prigožinas iš kalėjimų tokius surinko. Kaip galime kalbėti, kad Rusijos visuomenė sukils – juk jie džiaugiasi. Dėl to Putinas ir mobilizuoja „pakraščius“. O jis gali mobilizuoti pusantro milijono, jei Rusija būtų užpulta.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta Valstybės saugumo departamento grėsmių vertinimo ataskaita. Kokią pagrindinę žinią ji skleidžia mūsų visuomenei? Kaip turėtume ruoštis ateičiai?
Šioje ataskaitoje sakoma, kad Rusija paruoš tris divizijas Kaliningrade ir per penkerius–septynerius metus imsis veiksmų. Gerai, kad žvalgyba tai įvardina, nes jos prognozes jau pasigavo užsienio spauda. Svarbu, kad visi suprastų, jog Rusija bus grėsmė, nes ji ir yra grėsmė. Bet aš matau, kad mes neturime penkerių–septynerių metų, gal turime mažiau, viskas priklauso nuo to, kaip seksis Ukrainai ir kaip Rusija panaudos Baltarusiją. O Baltarusiją ji gali panaudoti provokacijai, nes dabar Vakarai meta resursus į Ukrainą. Kas bus, kai reikės tuos resursus, kurių turime nedaug, skirti sau? Reikės didinti gynybos apimtis, kurti gynybos planus, nes Rusija greičiausiai liks grėsme.
Savo kariuomenę stipriname jau 33 metus. Ar to užtenka? Vien kariuomenė nekariauja su priešu – kariauja visa valstybė. Apie tokį, kuris sako, kad atvyks vokiečiai ir mus apgins, garsus kinų strategas Sun Tzu pasakytų: šitas vadas ar politikas jau pasidavė. Pasak Su Tzu, nugalėtieji eina į mūšį ir bando jame laimėti, o nugalėtojai pirma laimi ir tada eina į mūšį.
2013 metais, kai kurį laiką tarnavau Krašto apsaugos ministerijoje, kartu su Gynybos ir politikos planavimo departamento direktore Giedre Statkevičiūte rengėme trišalę sutartį dėl pilietinio ugdymo inicijavimo, kurią jau vėliau pasirašė Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos ministerijos bei šauliai. Praėjo dešimt metų, ir nieko. O kodėl? Nes politikai netiki, kad mus puls. Aš irgi manau, kad Rusija dabar nedrįs mūsų pulti, bet Baltarusija gali įvykdyti provokaciją. Kol Rusija liks tokia pati čekistinė valstybė su savo struktūromis, FSB, oligarchais – niekas nesikeis, imperinės užmačios liks, ir niekas neatšaukė Rusijos puolimo. O jie sava teritorija laiko tai, kas iki Berlyno.
Žirinovskis nebuvo dvaro klounas, kartojantis Kremliaus naratyvus – atvirkščiai, jis sakydavo, ką Kremliui reikia daryti. O jis teigė, kad Vakarai yra bailiai ir reikia juos gąsdinti. Jis sakė, kad jei Rusija iki Berlyno pasiims, kas jai priklauso, tai likusi Europos dalis bus Rusijos protektoratas savo noru. Išimtis – Didžioji Britanija, bet rusai juk turi atominę bombą…
Reikia suprasti, ką daryti. Lenkija, Latvija, Estija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Britanija gali jungtis NATO viduje. Ispanijai – su visa pagarba – nėra čia intereso, ir vargu ar rusai ateis iki Italijos. Beje, Vokietiją pasiruošę ginti 11 procentų vokiečių, netgi mažiau nei pas mus. Kai girdžiu kalbas apie tai, kaip vokiečiai mus apgins, sakau, kad jie patys savęs nesirengia ginti.
Tad mums gintis reikia patiems.

„Rytoj buvo karas“ – tai autentiški karo paliestų žmonių pasakojimai apie pirmosios karo Ukrainoje dienos, vasario 24-osios, išgyvenimus. Tai jautrūs liudijimai, kaip per kelias valandas radikaliai gali pasikeisti gyvenimas. Kai taika, nors Ukrainos atveju ir sąlyginė, vieną rytą išaušta totaliu, agresyviu, visa naikinančiu karu.
Naujausi


Velykų misterijos uždangą praskleidus. Pokalbis su dr. A. Giniūniene


VU bibliotekoje bus eksponuojamos pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai


Persekiojamas kas septintas krikščionis pasaulyje


Naujai mąstyti apie karą


Amfetaminas – dvylikos, depresija ir paranoja – keturiolikos. Martyno kova už blaivumą


Išgyvenusieji ir neišdavusieji. „Vaikų akcija“ Kauno gete 1944 m. kovo 27–28 d.


Meno istorikė dr. R. Janonienė: „Man asmeniškai ypač svarbūs buvo Bernardinų ansamblio restauravimo darbai“


Aktorė J. Jankelaitytė: „Leiskime savo vidiniam vaikui kartais išeiti pasivaikščioti“


Gyvenimas gyvenime


Auksiniais scenos kryžiais pagerbti geriausi 2022 m. scenos menininkai


Popiežius: Jėzus prikelia gyvenimui, kad būtume laisvi

