Karo kaina Rusijos ekonomikai

Rusijos rublio bėdos

Rusijos bankų sistema šiuo metu patiria žiauriausią spaudimą, kurį sukėlė Vakarų valstybių (ES, JAV, Jungtinės Karalystės ir Japonijos) taikomos finansinės sankcijos. Rusijos rublis šiandien rytą nukrito į dar nepatirtas visų laikų žemumas, iškart praradęs kone trečdalį savo vertės JAV dolerio atžvilgiu. Pasirodžius informacijai apie numatomas Rusijos ir Ukrainos derybas, Rusijos rublio kursas kiek kilstelėjo. Dar viena skaudi rykštė Rusijai – Vakarų šalių taikomos sankcijos, apimančios atjungimą nuo SWIFT – sistemos, kuria naudojasi 11 000 pasaulio finansinių institucijų, vykdančių tarpusavio atsiskaitymus. Pasak analitikų, dėl atjungimo nuo SWIFT Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktų 5 procentais per metus.

Kiti suvaržymai nukreipti į Rusijos centrinio banko rezervus – jų suma siekia 600 milijardų JAV dolerių, kuriais nebegalės pasinaudoti Rusija, norėdama stabilizuoti krentantį rublio kursą. Vakarams paskelbus apie Rusijos centrinio banko operacijų įšaldymą, rublis susidurs su didelėmis problemomis, teigia buvęs Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Sergejus Aleksašenka ir perspėja dėl gresiančios katastrofos Rusijos valiutų rinkoje. Sprendimas įšaldyti Rusijos centrinio banko rezervus sukels dar blogesnių pasekmių šalies ekonomikai nei 1991 metų Rusijos finansų krizė.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė, kad ji „tuoj pat imsis visų būtinų priemonių, siekdama uždrausti visiems JK fiziniams bei juridiniams asmenims vykdyti finansines transakcijas su Rusijos centriniu banku, Rusijos nacionaliniu gerovės fondu ir Rusijos Federacijos finansų ministerija“. Prie bankomatų rikiuojasi žmonių eilės, nors Rusijos centrinis bankas kviečia nepanikuoti, pareiškęs, kad bankinės kortelės funkcionuoja normaliai ir pinigų išsiimti galima bet kuriuo paros metu. Bankas pranešė apie priemones, kurių jis imasi prieš augančią krizę; šios priemonės įtraukia prekybą auksu savo rinkoje, taip pat saugumo priemonių, susijusių su paskolomis, didinimu. Tačiau, pasak kai kurių analitikų, tik laiko klausimas, kada Rusija susidurs su rimtomis problemomis. Jeffrey Halley, vyresnysis Azijos rinkos specialistas, agentūrai Reuters sakė: „Jau šį savaitgalį prasidėjo grynųjų pinigų išėmimas iš bankų… ir netrukus masiškai išaugs infliacija, tad Rusijos bankų sistema, panašu, turės bėdų.“

Kinijos ir Šveicarijos laikysena

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Kinija atsiribojo nuo Rusijos. Užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, jog „absoliučiai būtina“ visoms pusėms dėti pastangas užkardyti konfliktą, kad jis „neišsprūstų iš kontrolės“. Pasak ministro, Kinija nuolat seka situaciją Ukrainoje, ir dabartinė situacija yra tokia, kokios Kinija nenorėtų matyti. „Paprastų žmonių gyvybių ir nuosavybės saugumas turi būti efektyviai užtikrintas, ir – ypač – turėtų būti išvengta didžiulių humanitarinių krizių“, – ministro pasisakymą cituoja agentūra „Xinhua News Agency“. Šie komentarai pasirodė iškart po prezidento Xi Jinping pokalbio telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Kinijos prezidentas ragino išspręsti konfliktą derybomis su ukrainiečiais. Vėliau Putinas pareiškė, kad jis pasirengęs pokalbiams su Ukraina dėl neutralaus šios šalies statuso. Iki šiol Kinija rėmė Putiną, deklaravo abiejų šalių draugystę; taip pat vasario 25 d. susilaikė dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, skirtos pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą. Tačiau, girdint pranešimų apie kovas Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose, Kinijos pranešimuose jaučiamos nepasitenkinimo gaidos. „Kinija visuomet vykdė savo tarptautinius įsipareigojimus ir atliko konstruktyvų vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje“, – pareiškė Wang Yi.

Iki šiol sankcijų Rusijai nepalaikiusi Šveicarija šiuo metu keičia savo nuostatą. Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas sekmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog neutrali Šveicarija pirmadienį paseks Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, pritaikydama sankcijas Rusijai ir įšaldydama Rusijos turtą.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas: derybos teikia vilties rinkoms

Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, šiuo metu Rusijoje vyksta užsienio kapitalo evakuacija, akcijų rinkos krenta, o Rusijos rublis silpnėja. Iš pradžių jo kritimas siekė apie 20 procentų, vėliau jo kursas truputį pakilo, kadangi vilties rinkoms teikia Rusijos nusiteikimas nutraukti karinius veiksmus ir sėsti prie derybų stalo su Ukraina.

„SWIFT atjungimas Rusijai ir Rusijos centrinio banko rezervų užšaldymas duoda didžiulį efektą jau dabar. Tai yra didžiulis pralaimėjimas Rusijai viešųjų ryšių požiūriu. Jai nepavyko įvykdyti blickriego, nepavyko užimti nė vieno Ukrainos didesnio miesto – ukrainiečiai atsilaikė. Rusija nesitikėjo, kad Vakarai bus tokie vieningi, – teigia ekonomistas. – Pastaraisiais metais Rusija mažino priklausomybę nuo JAV dolerio ir paliko priklausomybę nuo euro, taip pat didino aukso atsargas, investavo į juanius. Aktyvai eurais Rusijos rezerve užima didžiausią dalį, kas rodo, kad ši šalis nesitikėjo tokio vieningo atsako iš euro zonos šalių. Didžiausias smūgis yra net ne atjungimas nuo SWIFT sistemos, bet rezervų įšaldymas. Rusija laiko tuos rezervus obligacijose, t. y. skolos vertybiniuose popieriuose Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir dėl sankcijų dabar niekas nenori jų konvertuoti į eurus. O Rusijos centrinis bankas negali tų eurų parduoti, kad pirktų rublius taip stabilizuojant jų kursą. SWIFT apriboja galimybes gauti pajamų iš užsienio valiutos, tad Rusijai gresia milžiniški infliaciniai ir devalvaciniai procesai. Tad tą matydami rusai jau savaitgalį paskelbė apie ketinimą derėtis.“

Pasak Ž. Maurico, pastarųjų dienų įvykiai Rusijai buvo didžiulis šokas, tad Ukraina gali pradėti diktuoti jau savo sąlygas, ne visai priimtinas Rusijai. „Rusijai dabartinių rezervų užtektų tik kelioms savaitėms – ypač su tokiais resursais vykdant karinę kampaniją. Arba gal tektų nusavinti dalį žmonių indėlių. Rusijai tektų spausdinti pinigus, kas sukeltų didelę infliaciją“, – tvirtina ekonomistas. Pasak jo, Kremliaus režimas neįvertino Ukrainos vieningumo, klaidingai įsivaizduodamas, kad tarp ukrainiečių ir vietinių rusakalbių vyrauja susipriešinimas, taip pat neįvertinęs Vakarų šalių, įvedusių sankcijas ir siunčiančių Ukrainai ginklus, vienybės. „Rusijos pralaimėjimas neišvengiamas. Šių šalių ekonomika yra 30 kartų didesnė nei Rusijos. Kiekvienai šaliai pakaktų padidinti tik vienu BVP procentu išlaidas krašto apsaugai, skiriant jį Ukrainai, ir Rusijai tai būtų nepakeliama našta.“

Paprašytas pakomentuoti Kinijos poziciją, Ž. Mauricas teigia, kad ši valstybė gali laisvai apsispręsti, ar taikyti sankcijas Rusijai, ar ne, tačiau šis klausimas liečia galimą reputacinę riziką, nes niekas negarantuoja, kad kitos finansų institucijos vykdys sandorius su Kinijos finansų institucijomis. „Niekas nenori turėti problemų lygioje vietoje, tapatinantis su šalimi, kurios šiuo metu nemėgsta kone visas pasaulis. O Kinijai Rusija nėra toks didelis ekonomikos žaidėjas, dėl kurio ji rizikuotų“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Komentuodamas situaciją dujų ir naftos sektoriuose, pašnekovas mano, kad norėdami kurti žaliosios energetikos revoliuciją turėtume pirmiausia mažinti paklausą: pereiti prie elektromobilių, geoterminio šildymo ir pan. ir tik vėliau riboti pasiūlą. „O tuo tarpu žalieji politikai dažnai būna žali tik išorėje, o viduje jie raudoni. Jie galimai stengiasi apriboti energetinių išteklių pasiūlą, siekdami pririšti prie Rusijos ir kitų geopolitiškai nestabilių šalių energetinių išteklių. Tai yra labai blogas kelias, didinantis energetinį nesaugumą, tad reikėtų skatinti žaliąją energetiką per paklausą, kurį laiką investuojant ir į iškastinį kurą. Kai JAV sako, kad mažina investicijas į naftos ir dujų gavybą, vokiečiai pareiškia, kad iki 2030-ųjų didins dujų vartojimą… Ypač turint mintyje, kad Vokietija yra atsisakiusi atominių jėgainių. Aišku, tai vyko su tokių politikų kaip G. Schröderis ir panašių į jį pagalba. Kodėl Vokietija neturi nė vieno suskystintųjų dujų terminalo? Tai gal dabar Vokietija atsimerks, galų gale ir ta žalioji revoliucija bus kiek tvaresnė, tikėkimės, keisis ir žmonių požiūris“, – sako Ž. Mauricas.