2021 07 15

XFM radijas

Vidutinis skaitymo laikas:

37 min.

„Kartu saldu“: emocinis intelektas

Kristina ir Mindaugas Pikūnai. XFM radijo nuotrauka

Šį kartą XFM radijo laidoje „Kartu saldu“ sutuoktinių pora Kristina ir Mindaugas Pikūnai pasakojo apie šiuo metu vis plačiau girdimą emocinio intelekto sąvoką ir atsakė į klausimus, kas yra emocinis intelektas bei kaip jis gali pasitarnauti šiltiems santykiams šeimoje.

Emocinis intelektas: kas tai?

Protinis intelektas pasitarnauja sprendžiant gyvenime kylančias užduotis ar iššūkius, tačiau jis nėra gerų santykių su kitais žmonėmis garantas. Už juos yra atsakinga kitas asmens savybių rinkinys, kuris bendrai įvardijamas emocinio intelektu (EI). Emocinio intelekto sąvoką galima įvardinti kaip emocinį jautrumą arba emocinį raštingumą. Vienas iš pirmųjų emocinio intelekto „atradėjų“ Danielis Golemanas teigė, kad emocinis intelektas yra paprasčiausias jausmų valdymas ir pastangos deramai išreikšti jausmus tam, kad žmonės būdami kartu galėtų sutarti.

Galima teigti, kad tai yra abipusis veiksmas. Aukštas emocinis raštingumas pasireiškia ne tik tada, kai žmogus atpažįsta emocijas ir jausmus. Jis atsiskleidžia ir žmogaus mokėjimu savo kunkuliuojančius jausmus išreikšti tinkama forma, taip paliekant erdvės ir kito žmogaus reakcijai. Jeigu ir pastarasis pasižymės emociniu jautrumu, tuomet supras artimojo jausmus, mokės parinkti žodžius – ant žaizdos nebers druskos.

Emocinio intelekto svarba šeimoje

Labai svarbu pabrėžti, kad emocinis intelektas – išugdomas. Kiekvienas jo stokojantysis gali išmokti gražiai ir konstruktyviai bendrauti.

Šeima – tinkamiausia vieta mokytis būti vieni kitiems emociškai jautriems. O emocinis raštingumas, ko gero, yra pagrindinis, darnų gyvenimą šeimoje užtikrinantis, veiksnys. Jeigu sutuoktiniai nori, kad jų santykiai nebūtų kupini pykčio vieno kitam, jie, galima sakyti, yra priversti mokytis suprasti vienas kitą. Tuo tarpu, jeigu tėvai nori gerai sutarti su savo vaikais, jie taip pat turėtų savo atžalas mokyti emocinio raštingumo.

Cathopic.com nuotrauka

Trys būdai emociniam intelektui ugdyti

Mindaugas pasidalijo tuo, kas jam padėjo ugdyti emocinį intelektą, įvardindamas tris aspektus:

  1. Svarbu suprasti, kad ir nemalonūs jausmai yra racionalūs. Nemalonūs jausmai nebūtinai turi būti išreikšti ekspresyviai, būti atpažįstami. Jie gali būti išreikšti paprasčiausiu atsiribojimu nuo kito žmogaus. Pastebėjęs taip besielgiantį artimą žmogų, Mindaugas supranta, kad taip elgiamasi ne be priežasties. Greičiausiai kitas žmogus jaučiasi įskaudintas ar sielojasi dėl kitų dalykų.
  2. Už visų kivirčų slypi noras turėti saugius santykius ir būti suprastas. Tik šių norų išraiška ne visuomet būna tinkama.
  3. Santykiuose su šeimos nariais labai svarbu yra atsiliepti į kito žmogaus juntamą nesaugumą, neignoruoti šeimos nario išsakytų jausmų. Taip pat būtina patikinti, kad tau rūpi jo išgyvenimai, kad jo vieno sunkumų akivaizdoje nepaliksi.

Pasak Mindaugo, žmogus trokšta garantijų ir patikinimo, kad jis rūpi kitam. Gavęs tokį patvirtinimą, jis tarsi atsipalaiduoja, ima emociškai tvirčiau jaustis. Tuo tarpu Mindaugo žmona Kristina teigė, kad artimam žmogui reikia pasakyti, dėl kokių konkrečių veiksmų jį apima nesaugumo arba abejingumo jausmai. Savo nepasitenkinimą reikia mokėti aiškiai išsakyti. Moteris taip pat pridūrė, kad emocinio raštingumo ugdymas yra nenutrūkstamas procesas, jį reikia nuolat ugdyti.

Sklandaus bendravimo šeimoje subtilybės

Anot Mindaugo, šeimoje būtina pasidalinti savo nusivylimu ar nepasitenkinimu kitais šeimos nariais. Visgi jis pabrėžė, jog išsakytos pastabos neturėtų peraugti į kaltinimus, nes tai atveria kelią konfliktinėms situacijoms. Net jeigu žmogus ir jaučiasi užgautas artimojo veiksmų ar žodžių, tai nėra pagrindas atsilyginti jam tuo pačiu. Gebėjimas išreikšti nepasitenkinimą kito žmogaus elgesiu jo neįžeidžiant – viena iš emocinio intelekto apraiškų.

Po tokių be kaltinimų šeimos nariui išsakytų pastabų, vaizdžiai tariant, kamuolys yra perduodamas į jo rankas. Tik nuo jo priklauso, ar jis atsižvelgs į pastabas ir bandys daryti išvadas. Kadangi žmonių santykiai, ypač šeimoje, priklauso nuo visų santykiuose dalyvaujančių asmenų, tik gebantis atsižvelgti į savo artimo poreikius gali pagrįstai tikėtis, kad ir kitas, reikalui esant, padarys tą patį.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Vaikų emocinio intelekto ugdymas

Sutuoktiniai sutarė, kad tėvai turėtų rūpintis savo vaikų emocinio raštingumo ugdymu. Vienas iš būdų mokyti vaikus būti emociškai jautriems – tarpusavio bendravimu rodyti savo atžaloms pavyzdį. Tačiau to toli gražu neužtenka.

Tam, kad vaikai šeimoje užaugtų gebantys tinkamai išreikšti savo poreikius, mokantys atpažinti ir tinkamai reaguoti į kito žmogaus poreikius, tėvai turėtų nepykti ant vaikų, kai jie patiria nemalonių jausmų, padėti su jais susidoroti ir mokyti juos tinkamai išreikšti. Neretai susierzinus vaikams supyksta ir tėvai, lyg prisiimdami kaltę už vaikų jaučiamus jausmus. Kaltės jausmas užsuka pykčio karuselę. O jeigu leistume namiškiams pykti ir išklausytume, šis jausmas daug lengviau „išgaruotų“.

Šeimoje kalbėtis su vaikais apie jausmus yra būtina. Šios temos negalima vengti, jeigu norima, kad vaikai užaugtų savimi pasitikinčiomis asmenybėmis. Pora dalijasi, jog vienas iš emocinio intelekto ugdymo būdų – šeimai kartu pažiūrėjus filmą skirti laiko jį aptarti. Patartina raginti vaikus pagalvoti apie filme matytus personažus bei susimąstyti, kokie galėjo būti jų vienokio ar kitokio elgesio motyvai. Taip mokomasi atpažinti kitų emocijas ir / ar neišpildytus poreikius.

Visą šios laidos pokalbį galima apibendrinti pakartojus, ko gero, kiekvienam girdėtą, taisyklę, kad tvarių santykių receptas yra atviras bei nuoširdus abipusis bendravimas.

Parengė Dominykas Bolšakovas