2021 02 04

XFM Radijas

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

„Kartu saldu“. Turto samprata šeimoje

Kristina ir Mindaugas Pikūnai. XFM radijo nuotrauka

Visi mes esame apdovanoti tam tikra sava nuosavybe. Į ją įeina mūsų pinigai, daiktai, talentai, sprendimai, laikas ir net vertybės. Tai yra nuosavybė, kuria mums patikėta rūpintis. Kaip su ja tinkamai elgtis ir to mokyti savo vaikus XFM radijo laidoje „Kartu saldu“ kalbėjo laidos vedėjai Mindaugas ir Kristina Pikūnai.

Dievas mumis rūpinasi

Jėzus kalbėjo: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6, 33). Jis pateikė palyginimą su Saliamonu ir lelija: „Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų“ (Mato 6, 28–29). Pirmiausia reiktų suprasti, jog Dievas mumis rūpinasi ir mes nesame palikti vieni. Šis suvokimas nuima nuo mūsų įtampą ir, jeigu mums kažkas nepavyksta, mes turime Tėvą danguje, kuris mumis rūpinasi. Tai yra didelė paguoda, bet ir didelė atsakomybė – visomis palaimomis, kurias mums duoda Dievas, reikia ir atitinkamai rūpintis.

Apie dėkingumą ir pasitikėjimą Dievu mes dažnai pasikalbame tarpusavyje, tačiau taip pat svarbu apie tai kalbėti ir su savo vaikais tam, kad jie nemanytų, jog už viską atsakingi yra tėvai. Mes turime išmintingai jiems parodyti, kad pinigai yra uždirbami konkrečiu darbu bei priminti, jog visos įvairios aplinkybės ir galimybės ateina iš Dievo.

 

Davimo principas

„Kai kurie žmonės, lygindami save su kitais, gali galvoti: „nieko aš čia neturiu, esu vargšas“, bet iš tikrųjų dažnai mes net nepastebim, kad mums yra duota daug daugiau negu atrodo“, – savo pasvarstymais dalinasi Mindaugas.

Viskas, kas mus supa: ar tai būtų pinigai, ar mūsų talentai, ateina iš Dievo ir labai svarbu yra tai, ką mes darome su tuo, ką gauname. Pirmiausia savo kasdienybėje, santykyje su šeima reikia nepamiršti praktikuoti davimo principo. Jėzus Kalno pamoksle yra pasakęs: „Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“ (Luko 6, 38). Jėzus čia kalba, jog mes ne tik turime pasitikėti, kad viskas ateina iš Dievo, bet, kad ir tai, ką gauname, nėra skirta vien mums – mes turime praktikuoti sąmoningą aukojimą, sąmoningą pasidalinimą.

Šis aukojimas turėtų būti pirmas veiksmas, kurį turime padaryti. Dažnai žmonės, kurie sako, kad neturi ko aukoti, pirmiausia išleidžia pinigus visai kitam. Pirmiausia, kai gauname atlyginimą, pagalvokime apie tai, kam ir kiek galėtume paaukoti – sąmoningai tai planuokime, o po to sukimės su tuo, kas lieka. Biblijoje ne kartą paminimas principas, jog šykštuolis skursta, o dosnus – gauna, nes Dievas juo pasirūpina. Šis davimas yra ir širdies, palaikymo klausimas – jei norime neužkietinti savo širdžių, būti jautrūs ir empatiški poreikiams, mes turime nepamiršti davimo principo.

Lygiai taip pat svarbu mokyti aukoti ir savo vaikus. Kai mes kalbame su jais apie pinigus ir mokome jais dalintis, formuojasi įprotis, jog pinigai ne tik turi ateiti į piniginę, bet juos su džiaugsmu galima ir atiduoti.

„Mes mokome [vaikus] pirmiausia atiduoti: dėti aukoms, atiduoti dešimtinę savo bažnyčiai, pagalvoti, atsidėti į taupyklę, ir aš matau, kaip mūsų vaikai tai yra įpratę daryti“, – pasakoja Kristina Pikūnė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Taupymas

Taip, kaip svarbu išmokti duoti, taip svarbu išmokti ir taupyti. Patarlių knygoje yra parašyta, kad išmintingojo sandėliuose nieko netrūksta, o kvailys išleidžia viską, ką turi.

Savo vaikus turėtume mokyti taupyti ne tik pinigus, bet ir daiktus. Nuosavybe pagrįstas auklėjimas yra toks auklėjimas, kai šeimoje įsivedamas tam tikras ekonominis principas – šeimos ekonomika. Sugalvokime darbų, už kuriuos vaikai galėtų užsidirbti pinigų. Tada jie gali prisidėti prie kiekvieno pirkinio, prie mokesčių, kuriuos mes, tėvai, privalome sumokėti ir mokytis taupyti.

Kalbant apie vaikų prisidėjimą prie šeimos, jų galimybes užsidirbti, nereikėtų galvoti, kad už kiekvieną piršto pajudinimą reikia mokėti vaikams pinigus. Vaikai turi prisidėti prie šeimos, ir mes turime visa tai apgalvoti, surasti savų būdų, kaip vaikus paskatinti ir įgalinti užsidirbti pinigų, o paskui juos ir taupyti. Galbūt yra kažkokių darbų, už kuriuos mes iš tikrųjų kam nors sumokėtume, tačiau tai atlikti gali ir vaikai? Įvertinę vaikų galimybes turime mokyti juos prisidėti prie šeimos išlaikymo.

Užsidirbimas savų pinigų, prisidėjimas prie pirkinių stiprina vaikų savigarbą ir ryšį su šeimos nariais. Tai yra būdas ugdyti atsakomybę. Vaikai gali spręsti, ką pirks už savo užsidirbtus pinigus – taip ugdomas vaikų kūrybiškumas ir atsakingumas. Kai vaikas pats imasi iniciatyvos, tada visai kitaip jis elgiasi ir su daiktais.

Pavojus patekti į spąstus

Vaikų apdovanojimas įvairiausiais daiktais, rūbais, visu tuo, ką mes nuperkame jiems už pinigus, mus pačius kartais įstumia į spąstus: atrodo, kad turime dirbti vis daugiau ir daugiau, kad patenkintume vaikų poreikius. Vaikai šiuo atveju įstumiami į vadinamuosius nepelnytų teisių spąstus, ir jie vis tikisi, kad tėvai išpildys jų norus. Svarbu pamąstyti, ar mūsų vaikai ne per daug turi tų nepelnytų teisių. Kai mes vaikams duodame, vietoj to, kad jie patys prisidėtų – vaikai nesijaučia atsakingi už daiktus, kuriuos jiems nuperkame, nesijaučia atsakingi už savo poelgius, sprendimus ir tikslus. Mokydami juos su pinigais elgtis atsakingai, prisidėti prie daiktų pirkimo, užsidirbti pinigų, mes galime juos išmokyti būti atsakingus už jų didelius sprendimus, jausmus ir bendradarbiavimą.

„Labai noriu parekomenduoti tėvams perskaityti knygą „Duok pinigų“ – atrodo, tokiu paprastu dalyku, pinigais ir nuosavybės jausmu, mes galim vaikus mokyti labai svarbių dalykų“, – dalinasi Kristina.

Kad mes, tėvai, išmokytume vaikus atsakingai elgtis su pinigais, turime patys sąmoningai stengtis apie pinigus kalbėti ir juos planuoti. Nėra lengva išmokyti vaikus atsakomybės, jeigu patys tos atsakomybės neprisiimame.

„Drąsinu mus visus permąstyti savo ir vaikų santykį su pinigais. Ar aš tikiuosi iš Dievo, kad viską gausiu, ko noriu? Ar vaikai iš mūsų tikisi, kad gaus viską, ko nori? Pamokykim vaikus, kaip jie gali prisidėti prie pirkinių, kaip jie gali užsidirbti ir prisiminkime, kad taip mes mokome vaikus atsakomybės jaustis šeimininkais, skatinsime kūrybiškumą santykyje su pinigais“, – ragina Kristina.

„Mes neišmokysime vaikų šitų dalykų, jeigu patys taip negyvensime“, – teigia Mindaugas.

Pradėkime mokyti vaikus elgtis atsakingai su pinigais. Tegul jie jau nuo mažų sumų mokosi aukoti, atsidėti sau, padovanoti ir prisidėti. Nepamirškime, kad ruošiame vaikus savarankiškam gyvenimui. Mes ne visada būsime šalia, ne visada galėsime jiems padėti. Mes turime juos mokyti eiti į savarankišką gyvenimą.

Parengė Skaistė Tumulytė