„Katalikų pasaulio leidiniai“ kviečia skaityti naujausias knygas

Matas Vargdienis, „Meilės bendrystė“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2021, p. 216.
Iš anglų k. vertė Rima Neverauskytė – Brundzienė.

Matas Vargdienis (t. Mata el Meskin, tikr. vardas Jusefas Iskanderis, 1919–2006), koptų ortodoksų vienuolis. Baigęs Kairo universitetą sėkmingai valdė farmacijos verslą, tačiau taip gyvendamas nesijautė laimingas. Pajutęs vienuolinį pašaukimą, išdalijo visą savo turtą. Daugiau kaip 10 m. gyveno kaip atsiskyrėlis dykumos urve. Vėliau kartu su mokiniais persikėlė į Šv. Makarijaus Didžiojo vienuolyną Skėtės dykumoje, rūpinosi jo atkūrimu. T. Mato Vargdienio raštai ir veikla daug prisidėjo prie Koptų Ortodoksų Bažnyčios atgimimo.

„Siekti vienybės turime visa širdimi, siela ir protu neatsidavus Dievui, – tai arba leistis į emocinį konfliktą ir vienybės siekti dėl savęs pačių, arba panirti į intelektualinę iliuziją ir vienybės siekti kaip būtinybės, kurios reikalauja tikėjimo logika. Vienybė – tai susitikimas Dievo, o ne vieni kitų akivaizdoje.“

Donald H. Calloway MIC, „Pasiaukojimas šv. Juozapui“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2021, p. 352.
Iš anglų k. vertė Jūratė Bieliauskaitė.

„Juozapas, be kelių retų nuorodų [Bažnyčios] Tėvų raštuose, ilgus amžius tūnojo šešėlyje, užslaptintas, tik kaip dekoratyvi figūra bendrame Gelbėtojo gyvenimo paveiksle. Reikėjo laiko, kad pamaldumas jam neapsiribotų paviršutinišku žvilgsniu, bet įsišaknytų tikinčiųjų širdyse, o tada išsprogtų ypatingomis maldomis ir giliai pasitikinčiu atsidavimu. Didis džiaugsmas regint įspūdingą giliausių širdies jausmų proveržį buvo patausotas naujiesiems laikams!“ (Šv. popiežius Jonas XXIII)

Būdų pasiaukoti šv. Juozapui yra labai daug. Užtenka paprastos maldos, išreiškiančios pasitikėjimą. Tačiau iš tiesų norint suprasti dvasinio tėvo didingumą, geriausia laikytis pasirengimo ir pasiaukojimo programos. Tokia programa leidžia įsigilinti į šv. Juozapo asmenį, privilegijas, titulus ir dorybes, ypač į jo meilę Dievo Sūnui ir visai žmonijai. Siūlomas Pasiaukojimas šv. Juozapui – tai 33 dienų programa, tinkama pavieniams žmonėms, šeimoms, grupėms, parapijoms ir vyskupijoms.

Naujoje knygoje – arkivyskupo Gintaro Grušo mintys apie daugelį mums svarbių dalykų. Atvirai, nuoširdžiai, pamokomai.

„Viešpats kviečia mus atverti savo širdies duris – nebijokime tapti pažeidžiami, įsileiskime Jo galybę. Jis laukia, kol mes, palikę nuoskaudas ir įžeidimus, atitolinusius mus nuo Dievo ir Bažnyčios, atversime savo širdį gydančiai Dievo meilei. Jis laukia, kad ateitume pas Jį išpažinti savo nuodėmių ir priimti Jo gailestingąją meilę. Patyrę Jo gailestingumą, galėsime Jo žinią nešti pasauliui“ (arivysk. G. Grušas).

Raniero Cantalamessa, „Ganytojai ir žvejai“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2021, p. 264.
Iš italų k. vertė Audrius Musteikis.

„Šis „Katalikų pasaulio leidinių“ leidžiamas mano knygos vertimas (kiek pajėgiu spręsti, parengtas itin kruopščiai!) leidžia man grįžti į mieląją Lietuvą, kur du kartus, 1999 ir 2010 metais, Kaune ir Vilniuje turėjau laimės pamokslauti dvasininkams ir visiems žmonėms.

Dievo žodis kur kas labiau priklauso tiems, kurie jį išgirsta, nei tiems, kurie jį skelbia. Todėl, mielas skaitytojau ar miela skaitytoja, dabar ši knyga yra labiau tavo, nei ją parašiusiojo.

Meldžiu Šventąją Dvasią, kad šiuose puslapiuose išbertos sėklos sudygtų ir duotų derlių, sėjėjui apie tai nė nežinant, – kaip ta sėkla, apie kurią savo palyginime kalba Jėzus (Mk 4, 26–29)“ (Raniero Cantalamessa).

Krzysztof Wons SDS, „Visas teisus“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2021, p. 144.
Iš lenkų kalbos vertė Vitalija Fedaravičiūtė.

Knygoje pateikiama 15 pamokymų, parašytų remiantis šv. Joanos Arkietės gyvenimo pavyzdžiu ir žodžiais. Autoriaus nuomone, šv. Joana Arkietė tikrai gali būti puiki mūsų ugdančioji vadovė. pakeisti mūsų gyvenimą. Jos sielos grožis pažadina taurius jausmus, kurie netelpa krūtinėje ir pakylėja mus į nesuvokiamas aukštumas. Kontempliuojant Joaną – jos asmenybę, žygius ir žodžius – begalinis susižavėjimas pralaužia mūsų ramybės kiautą. Joana byloja apie žmogaus grožį ir didybę, pažadina troškimą gyventi, įsipareigoti ir aukotis.

Elizabeth Dryer, „Teologės iš pašaukimo. Keturios krikščionybei svarbios moterys“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2021, p. 202.
Iš anglų k. vertė Vaiva Narušienė.

Keturios moterys – šv. Hildegarda Bingenietė, šv. Kotryna Sienietė, šv. Jėzaus Teresė ir šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresė – pagerbtos titulu „Bažnyčios mokytoja“. Ką reiškia šis titulas ir kuo šios moterys mums svarbios šiandien – tai klausimai, į kuriuos atsako Elizabeth Dreyer.

Kadangi nedidelėje knygoje neįmanoma pristatyti išsamios šių šventųjų gyvenimo ir teologijos apžvalgos, autorė, apmąstydama jų teologinį įnašą, pasirinko vieną kiekvienos iš jų teologinį aspektą: Hildegardos Bingenietės Šventosios Dvasios teologiją, Kotrynos Sienietės Įsikūnijimo teologiją, Jėzaus Teresės žmogiškojo asmens teologiją ir Kūdikėlio Jėzaus Teresės kryžiaus teologiją. Sujungusios meilę, protą, pagarbą ir ištikimybę Biblijai bei Tradicijai su pasiryžimu kelti nepatogius klausimus ir skelbti Kristaus žinią nauju, patrauklesniu būdu, šios moterys savo unikalia teologija padarė didelį poveikį Bažnyčiai ir visam pasauliui.

Fulton J. Sheen, Santuokai reikia trijų, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2021, p. 240.
Iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė.

Garbingasis Fultonas J. Sheenas – vienas garsiausių JAV Katalikų Bažnyčios arkivyskupų, gerai žinomas dėl savo pamokslų ir veiklos televizijoje ir radijuje. Savo knygoje Santuokai reikia trijų jis perteikia Katalikų Bažnyčios supratimą apie santuoką, aptaria visus jos aspektus: santuokinę meilę, motinystę, tėvystę, meilę šeimoje, taip pat atskleidžia jos vaidmenį visuomenėje ir paaiškiną tikslą. Filosofiniame, teologiniame ir etikos kontekste perteiktas Bažnyčios mokymas apie Santuoką yra ypač svarbus šiais laikais, kai tradicinis šeimos suvokimas išgyvena didelę krizę.

„Meilė, kurią sieja tik kūnas, yra tokia pat trapi kaip kūnas, bet meilė, palaikoma dvasinio bendrumo, paremta bendru likimu, tikrai išlieka, „kol mirtis išskirs, – teigia Fultonas Sheenas. – Tikrąjį abipusį įtraukimą sukuria ne bendras mėgavimasis malonumais. Artima siela susiformuoja per kasdienį bendravimą su visais jo džiaugsmais, sielvartais, pastangomis ir aukomis.“