„Katalikų pasaulio leidinių“ naujienos

Kviečiame susipažinti su naujausiomis „Katalikų pasaulio leidinių“ knygomis.

Timothy M. Gallagheris OMV, „Dievo valios įžvalga“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, p. 160. Iš anglų kalbos vertė Vaiva Šabrauskaitė.

Knygoje pristatomas šv. Ignaco Lojolos mokymas apie įžvalgą, užrašytą Dvasinėse pratybose. Pirmoje dalyje aptariamas pasirengimas Dievo valios įžvalgai: paaiškinama, kodėl svarbu vykdyti Dievo valią, aptariamas širdies nusiteikimas, labiausiai padedantis ją įžvelgti, taip pat dvasiniai įrankiai šiam nusiteikimui pasiekti. Antroje dalyje nagrinėjama pati įžvalga: trys skirtingi būdai, kuriais Dievas atsako į mūsų klausimą. Trečioje dalyje aptariami įžvalgos vaisiai: jos teikiamas dvasinis augimas ir gyvenimo Dievo valioje džiaugsmas.

„Pradedu šią knygą artindamasis prie Dievo valios įžvalgos su didžiule pagarba įstabiai kūrybiškam slėpiniui – Dievo veikimui žmonių širdyse. Taip pat su dėkingumu šv. Ignaco Lojolos mokymui – nuostabia Šventosios Dvasios dovana Bažnyčiai, dovana, kuri rodo kelią visiems, siekiantiems įžvalgos“, – rašo autorius.

David Stoop, „Kaip atleisti savo tėvams ir sau?“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, p. 272. Iš anglų kalbos vertė Vaiva Narušienė.

Mūsų savivokai labai didelę įtaką turi tėvai, todėl mūsų nuomonė apie juos neišvengiamai formuoja ir nuomonę apie save pačius. Jei nemylime savo tėvų, veikiausiai daugiau ar mažiau nemylime ir savęs. Tad jei žinome, kad reikia atleisti savo tėvams – o tai būtina suaugusiesiems, kilusiems iš disfunkcinių šeimų, – turime žinoti, kad reikia atleisti ir sau. Atleidimas mums reikalingas, nes jis mus išlaisvina.

Gregory Cleveland OMV, „Prabundanti meilė“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, p. 424. Iš anglų kalbos vertė Jūratė Bieliauskaitė.

Ad maiorem Dei gloriam (Visa didesnei Dievo šlovei) ir Solo Dios basta (Vien Dievo gana). Taip du XVI a. mistikai – šv. Ignacas Lojola ir šv. Jėzaus Teresė – išreiškė asmeninės patirties su Dievu tikrovę. Atradę savitus kelius į artumą su Dievu, jie mokė juo eiti ir kitus, praturtino Bažnyčios tradicijos lobyną ignaciškuoju ir karmelitiškuoju dvasingumu. Nė vienas žmogus nėra sala, ir mūsų keliai persipina, susitinka ir vėl išsiskiria. Žmogui negera būti vienam, todėl jis palieka tėvą ir motiną ir glaudžiasi prie žmonos (plg. Pr 2, 24). Dievo ir jo tautos, Dievo ir pavienio žmogaus santykiai Šventajame Rašte dažnai apibūdinami kaip santuoka. Giesmių giesmės knygą galime drąsiai pavadinti himnu meilei. Šv. Ignaco „himnas meilei“ – tai jo dvasinių pratybų knyga, daugybę žmonių palydėjusi dvasios kelyje, suteikusi stiprybės dvasios kovose ir ne vienam padėjusi atrasti savo pašaukimą.

Kiekvienas žmogus yra pašauktas šventumui ir meilei. Kadangi dvasingumai taip pat persipina ir papildo vienas kitą, turime dar vieną priemonę dvasios priemonių arsenale – t. Gregory’io Clevelando knygą „Prabundanti meilė: Ignaciškosios rekolekcijos su Giesmių giesme“. Remdamasis ilgamete dvasios palydėtojo ir rekolekcijų vedėjo patirtimi, t. Gregas sulydė į vienį du šedevrus, įdavė juos kaip meilės kraitį XXI a. žmogui.

T. Gintaras Vitkus SJ: „Rekolekcijose palydėdamas kontempliatyviąsias seseris mielai naudojuosi šia knyga ir per ją atrandu ignaciškojo ir karmelitiškojo dvasingumo sąsajų: kaip sužadėtinė laukia Sužadėtinio, taip siela kontempliacijoje laukia Dievo prisilietimo, tačiau laukdama išsako savo troškimus, prašo konkrečios malonės, t. y. rodo tam tikrą iniciatyvą ir aktyvumą.“

„Katalikų pasaulio leidinių“ informacija