Prie jos kapo visuomet kas nors meldžiasi, kam reikia jos, sesers slaugės, pagalbos.

Bažnyčios jubiliejų Paulius buvo pamokslininkas Romoje ir popiežius neretai klausdavo jo patarimo, netgi sergančio ir gulinčio patale.

Šis jaunas dvasininkas buvo nukankintas lenkų saugumo vien dėl to, kad buvo ištikimas katalikų kunigas.

Dan­tė jį pa­va­di­no Kris­taus ro­mu­mo liu­dy­to­ju. Tik jis vie­nas iš vi­sų evan­ge­lis­tų ap­ra­šė Jė­zaus vai­kys­tę.

Keliaudamas mirti, vyskupas parašė septynis laiškus, kurie prilyginami apaštalo Pauliaus laiškams.

Pagal regėtą viziją Marija Margarita nupiešė atvaizdą, dar ir šiandien gerbiamą Bažnyčiose.

Šv. Teresės dvasinį paveldą Lietuvoje nuo XVII a. pradžios puoselėjo ir skleidė basųjų karmelitų vienuolynai.

Bažnyčiai reikėjo pasirinkti: apsiriboti ties tais, kurie jau yra šventieji, ar rinktis nusidėjėlius, kaip liepė Kristus.

Sudėtinga buvo epocha, į kurios istoriją įsirašė ryški lenkų tautos sūnaus pal. Honorato Kožminskio OFM cap asmenybė.

Karalius Edvinas nusprendė, kad naujoji religija bus priimta tuo atveju, jei padės geriau suprasti gyvenimo prasmę.

Užuot buvęs „pereinamasis“ popiežius, kaip iš jo tikėtasi, per ketverius su puse pontifikato metų Jonas XXIII atnešė didelį gėrį Bažnyčiai.

1227 m. Danielius ir šeši jo palydovai išvyko į Afriką skelbti Evangelijos musulmonams.