Jutos misija Prūsijoje, kuri tuo metu buvo valdoma kryžiuočių ordino, sulaukė ypatingo istorinio ir kultūrinio susidomėjimo.

Pasižymėjo ganytojišku uolumu, dėmesingumu klerui bei savo biblinėmis katechezėmis.

Pasak legendos, Florijonas buvo romėnų kariuomenės pareigūnas valdininkas, Dioklecijano laikais nukankintas už Kristaus mokslo išpažinimą.

Tai du galilėjiečiai, kurie atrado „tą, apie kurį buvo rašęs Mozė ir Pranašai“.

Atanazas, gimęs Egipto Aleksandrijoje 295 m., yra dramatiškiausia ir sukrečianti figūra turtingoje Bažnyčios Tėvų galerijoje.

1870 m. Pijus IX Juozapą paskelbė Bažnyčios globėju, Pijus XI pasiūlė jį socialinio teisingumo pavyzdžiu, o Pijus XII 1955 m. įvedė šventę.

Žmonės jį vadino „geruoju kanauninku“ ir toks jis išties buvo, tačiau dar nereiškia, kad „geras“ prilygsta „atsivertusiam“.

Bažnyčios mokytoja, Europos globėja, gerai žinoma dėl istorinio vaidmens Italijoje ir visoje Europoje sunkiais XIV a laikais.

Futunos saloje Petras įvykdė savo evangelizacinę misiją, kuri jam kainavo gyvybę.

Paradoksalu, tačiau kankinių palaikų ir jų atminimo išsaugojimu itin rūpinosi Algirdo sūnūs.

Dėl daugybės dvasinių užrašų, kuriuos paliko, Rafaelis Arnazas Baronas šiandien yra vienas didžiausių XX a. mistikų.

Šv. Morkus – vienas iš keturių evangelistų, Naujojo Testamento antrosios Evangelijos autorius. Parašyta graikų kalba, yra trumpiausia.