Dr. E. Lubytė: „Man tai buvo susidūrimas su tvirta ir kūrybinga asmenybe, kuri orų, valingą darbštumą išlaikė visą gyvenimą.“
1939–1949 metais Vilniuje pasikeitė penkios valdžios. Visos norėjo miestą modernizuoti, tačiau skyrėsi požiūris į senamiestį.
Tai buduaras arba kabinetas, miegamasis, vaikų kambariai, taip pat asmeninei higienai skirtos erdvės.
Menininkas priartina sakralinių skulptūrų paviršių faktūras – grafiškas ir iškalbingas, bylojančias apie bėgančio laiko tėkmę.
Apie pastato istoriją iš archyvinių duomenų.
Interaktyviojoje platformoje – garso įrašai, juos lydintys tekstai ir vaizdo medžiaga.
Septynis mėnesius Venecijoje veiksiantis Lietuvos paviljonas virs Lietuvos erdvės agentūros (LEA) laboratorija.
Restauravimo specialistui teko prisiliesti ne tik prie pačių įspūdingiausių paveikslų Lietuvoje, bet ir prie tikrų meno šedevrų.
Nusidriekusi piligrimystės jungtis nuo Aušros vartų iki Vilniaus Kalvarijų per meno kūrinius seka stulbinamą savo šimtmečių pasakojimą.
Pokalbis su VU Istorijos fakulteto dekane dr. L. Skurvydaite apie istorinius žmonių keliavimo įpročius.
Atstatant kryžių verta įnešti ką nors naujo, neperžengiant trapios ribos tarp autentikos ir noro padaryti gražiau, kad žmogus stabtelėtų.
2021-ieji – Algimanto Švėgždos, vieno reikšmingiausių XX a. intelektualiosios lietuvių dailės atstovų, 80-mečio metai.
Pažintinį turą įkvėpė žymaus litvakų dailininko istorija.
Skaitytojai mūsų šalyje menu nesidomi, meno kritikos ir meno istorijos darbų neskaito.
Paroda sudaryta iš dviejų dalių ir eksponuojama dviejuose muziejuose.
Kad praleistas laikas būtų ne tik smagus, bet ir turiningas.