Kaune karjerą pradėjęs lenkų kilmės animatorius yra vienas animacijos pionierių, tūrinės ir sustabdyto kadro animacijos klasikas.

Kiekvienas menininkės kūrinys – tarsi atskiras slaptas kambarys su simboliais ir istorijomis, susietais susipinančiomis prasmių gijomis.

„Paveikslas kaip geras vynas turi pastovėti“, – sako A. Petrašiūnaitė.

J. Laivys keturiolika metų gyveno Vilniuje, metus – Lione, dabar jau šešiolikti metai gyvena vienkiemyje.

Manoma, kad priešais paminklą esančio pastato vietoje buvusi žydų sinagoga, o visai greta buvę ir H. Kallenbacho šeimai priklausę namai.

Kauno rūmai – patys pirmieji savi Lietuvos banko namai, lito namai. Jie buvo Lietuvos aukštuomenės pasididžiavimas.

Klaipėdietė I. Ungaro – viena iš tų retai sutinkamų delmonų siuvinėjimo meistrių, perėmusi šią tradiciją iš savo prosenelės.

Menininkė teigia, kad pavykę jos darbai paprastai būna padaryti greitai. Pavyzdžiui, maži linoraižinukai „Medūzos Berlyno zoologijos sode“.

„Kažką sugalvoji, ir darai, darai, darai. O paskui turi praeiti tam tikras laiko tarpas – gal savaitė, o gal ir mėnesiai“, – sako tapytoja.