Piotras Nikolajevičius Mamonovas – rusų poetas, muzikantas, kompozitorius, aktorius, mąstytojas, Dievo žmogus – švenčia septyniasdešimtmetį.
„Kino pavasario“ atidarymo filmas „Blogio nėra“ tarsi trenkė per pakinklius taip, kai netikėtai nuo smūgio suklumpama.
Plačiajai visuomenei galėtų būti įdomi mūsų fotografijos genijaus J. Čechavičiaus senojo Vilniaus fotografijų kolekcija.
Kūrėjai filmo nesistengia pritempti iki savo cituojamų filmų poetikos, susidarydami klaidingą įspūdį, kad jomis pasiekė norimą poveikį.
„Gatvės vaikai“ – prieš 40 metų sukurta dokumentika, nufilmuota paprastai, tačiau pralenkianti daugelį naujų „Kino pavasario“ dalyvių.
Pasakyti apie Bažnyčią filmas nelabai turi ką – nebent parodyti jai, kaip skaudžiai ir nepakeičiamai ji reikalinga.
Nuoširdus, jautrus, gal kiek romantizuotas atkaklios paauglės, kuri nė pati nesitikėjo išgarsėti, kino portretas.
„Heimat yra erdvė laike“ – „Kino pavasaryje“ rodomas vokiečių režisieriaus T. Heise filmas apie laiką, keičiantį mus supantį pasaulį.
Anot T. Kazakevičiaus, žiūrėdami į šių dienų Vilnių fotografijose netrukus jausime tai, ką jaučiame tyrinėdami 8-ojo dešimtmečio nuotraukas.
Nebijokite, niekas jūsų neskriaus. Tokie žodžiai nuskambėjo iš serbų karių lūpų lemtingąją 1995-ųjų liepą. Nuskamba jie ir J. Žbanić filme.
Žvilgsnis programoje krypo į tuos filmus, kurie susiję su visai kitomis problemomis ir aktualijomis nei kas dieną tenka girdėti.
Vienas išradingiausių „Kino pavasario“ filmų, kurį sukūrė rumunų režisierius R. Jude.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikianti paroda „Tai, ko nebebus“ – pirmoji autorinė fotografo paroda, pristatoma gimtojoje šalyje.
„Veikti ar / ir būti?“ – klausimas, kuris įvairiomis kino formomis ir pasakojimais skleisis virtualiai vyksiačiame „Kino pavasaryje“.
Žiūrovų lauks lenkų kino filmai: kino grando A. Wajdos filmų retrospektyva ir XXI a. režisierių darbai.
Pasak M. Valiūnaitės, programoje „Panorama“ vyrauja meilės ir tikrų susitikimų troškimo tema.