Jis šiandien – pasaulyje žinomiausias lietuvių menininkas, turbūt pralenkęs net M. K. Čiurlionio šlovę.

Didelis noras įamžinti ir išsaugoti skirtingų kartų patirtis – apie tai galvojant leidžiamas Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas.

Žmogaus gebėjimas kalbėti eina išvien su gebėjimu gyventi kultūroje – santvarkoje, kuri laikosi supratimu, kas vertinga ir kas žalinga.

„Sąžiningai gyventi savo gyvenimą – tai kas rytą, neišsisukinėjant ir nemėtant pėdų, pasižiūrėti į savo sąžinės veidrodį. Be jokių išlygų.“

Enrikos Striogaitės Žmonės formos požiūriu yra eilėraščiai, nors juose dominuoja siužetiškumas.

Jei knyga būtų ekranizuota, ėjimas per Mišką – gyvą, tamsų, piktą – būtų didžiausios įtampos, dramatizmo kupini epizodai.

Kodėl negalėtų būti taip, kad įvykus meilei iškart atsirastų po specialų angelą sargą, galingą ir išmanų.

Su niekuo nesumaišysi P. Širvio intonacijų ir jo balso.

Po daugiau nei 70 metų sesers Renios dienoraštį išleidusi E. Bellak: „Mano sesuo moko, kad turime būti dėkingi už viską, ką turime.“

Vienos iš seniausių Amerikoje lietuviškų organizacijų „Lietuvos vyčiai“ (angl. „The Knights of Lithuania“) istorija.

„Maišto organiškumas, bent mano atveju, man kaip autorei, gana stipriu pareiškimu iššokusiai kaip grybas po lietaus, nužymėjo įdomų kelią.“