Dvejojantiesiems, ar nori tapti kunigais, J. Tumas rėždavęs – „Nenori ir nebūk!“, o sakykloje išaugdavęs taip, kad atrodė tikras milžinas.

„Kolekcionierius“ – pirmas bandymas į vieną knygą sudėti visus S. T. Kondroto trumposios prozos kūrinius.

Patiko jam puošnaus drugio admirolo skrydis, lėtai šliaužiantis didysis šliužas ir tie mažyliai geniukai, kurių niekaip nepamatysi.

Geriausias vaistas nuo gailėjimo savęs – darbas.

Lietuvių kalba ir jidiš turi net giluminių sociokultūrinių panašumų.

Gaila, kad primiršta Pirmosios Respublikos tradicija – skirti į diplomatinę tarnybą rašytojų, kitų meno žmonių.

Nuėjau į bažnyčią Dievo žodžio paklausyti, o po to į alaus barą alaus gerti.

Pagalba skaitytojams susiorientuoti tarp gausybės į lietuvių kalbą išverstų humanitarinės literatūros knygų.

„Rašiau“ knygeles vos pradėjusi nulaikyti pieštuką rankoje.

Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteką“ perskaičiau su dideliu malonumu.

Ištrauka iš leidybai rengiamos Anetos Anros knygos apie dviejų moterų, išgyvenusių Antrąjį pasaulinį karą, likimus.

Redakcija ir skaitytojai rekomenduoja savo vasaros skaitinius.