Jei knyga būtų ekranizuota, ėjimas per Mišką – gyvą, tamsų, piktą – būtų didžiausios įtampos, dramatizmo kupini epizodai.

Enrikos Striogaitės Žmonės formos požiūriu yra eilėraščiai, nors juose dominuoja siužetiškumas.

Kodėl negalėtų būti taip, kad įvykus meilei iškart atsirastų po specialų angelą sargą, galingą ir išmanų.

Su niekuo nesumaišysi P. Širvio intonacijų ir jo balso.

Po daugiau nei 70 metų sesers Renios dienoraštį išleidusi E. Bellak: „Mano sesuo moko, kad turime būti dėkingi už viską, ką turime.“

Vienos iš seniausių Amerikoje lietuviškų organizacijų „Lietuvos vyčiai“ (angl. „The Knights of Lithuania“) istorija.

„Maišto organiškumas, bent mano atveju, man kaip autorei, gana stipriu pareiškimu iššokusiai kaip grybas po lietaus, nužymėjo įdomų kelią.“

Tik tada, kol skaitai paviršutiniškai, „Mėlyna sruoga“ atrodo ne tokia įdomi kaip „Siuntėjas“.

Ne grožio paieška yra bėgimas nuo tikrovės – atvirkščiai, jo atsisakymas yra realybės vengimas.

Ką tuo metu veikė mano išankstiniai įsivaizdavimai? Tikriausiai tą patį – nuolatos sugrąžindavo į miškus ir kas kartas juose paklaidindavo.