Jono Strielkūno, Justino Marcinkevičiaus ir Pauliaus Širvio dukrų atsiminimai. 

„Gyvenimas – lyg amerikietiški kalneliai. Bus tobulų akimirkų ir sunkių atkarpų, bet viskas to verta“, – 2012 m. interviu sakė menininkė.

Jis gyveno kaip meteoras: staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo neįžvelgiamybėje.

„Kaip matai, Ėko, Paryžius jau merdi: gatvės beveik ištuštėjusios, kavinės seniai uždarytos...“

„Kūryboje nieko svarbaus sakyti nereikia“, – teigia R. Šerelytė, gegužę šventusi savo jubiliejų.

Jei atrasi bent vieną klasiko eilėraštį, su kuriuo rezonuoji, išmoksi rezonuoti su visa jo kūryba.

Paryžiuje gyvenantis rašytojas V. Papievis apibūdina šio miesto ritmo kismą karantino metu.

Lietuvos ateitis bus tokia, kokia yra dabartis, kokia buvo praeitis.

Rašytoja R. Šerelytė, tyrinėdama Lietuvos partizanų kovų su okupantais šaltinius, pristatė naują kūrinį „Pro rūdijančią naktį“.

Liudijimas ne tik apie sovietinio režimo traumas, bet ir apie nepaaiškinamą gyvenimo geismo naikinimą.

Vienintelės Aukštaitijoje Veprių Kalvarijų koplyčios, išsilaikiusios per didžiausias krašto negandas, 1963 m. sovietų buvo išgriautos.

Kaip svarbu pajusti ne tik augmenijos vešėjimo pabaigą per Rasas, bet ir pavasarinio prisikėlimo pagreitį!