Knygos, kurių pasakojimai neturi bendriniu tampančio katastrofizmo bruožų, o siekia valstybės ar asmens išsipildymo.

Pokalbis apie turinio, kontekstų jungimo vingius, netikėtumus ir atradimus, asmenines laimės ir nelaimės pajautas.

Gyvenimas – tai kova su gyvenimu. 

Knygoje gausu ne tik įvairių veikėjų, bet ir skirtingų stiliaus registrų.

Kurdamas ukrainietiškai rašytojas siekė parodyti, kad ukrainiečių tauta ir kalba yra atskira nuo rusų.

Pasak knygos autorės, nė vieno vaiko nėra beviltiško.

Naujajame U. Radzevičiūtės romane „Minaretas ir 7“ įdomiai atskleidžiamas kūrybinis procesas.

Ukrainiečių literatūra liudija nuo tragiškų šalies konfliktų iki skirtingų žmonių įpročių, humoro jausmo savitumo.

Pastaraisiais dešimtmečiais A. Grybauskas daug laiko praleido Čekijoje, dirbo, daug vertė, rašė eilėraščius ir jau ne eilėraščius.

Toks švelnus jausmas apima skaitant naujausią L. Jakimavičiaus knygą „Paliktos paletės“ (2001) – lyg ore pleventų snaigė.

Savo vietinių klasikų jubiliejus paverčiame „kultūriniais atlaidais“, kuriuose kritinei minčiai vietos nebelieka.

Neturiu šįkart geresnio pasveikinimo šventų Velykų proga už tą moters portretą. Trykštanti gyvybė.