Gyčio Lukšo vaidybinis filmas „Duburys“, sukurtas pagal Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Granausko to paties pavadinimo romaną, šiemet varžysis dėl „Oskaro“ apdovanojimo 82-ą kartą rengiamame Amerikos kino akademijos konkurse, Geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.

Kauno valstybinis dramos teatras kviečia visus naujų teatrinių įspūdžių išsiilgusius sostinės teatro mėgėjus rugsėjo 15-17 d. apsilankyti Menų spaustuvėje.

Jurbarkas šiemet mane ištiko... Važiuodama namo, pamaniau: gal kur nors emigruoti, tada nereikės rašyt apie renginį. Tik porą kartų gyvenime esu apie renginius rašiusi, taigi jokio įdirbio, be to, ir tingiu, ir baisu...

Prisipažinsiu, kad vėl rašyti apie emigraciją mane paskatino žiniasklaidoje kilusi diskusija dėl emigrantų paliktų vaikų likimų. Jau daug kalbėta apie emigracijos daromą žalą šalies  ūkiui ir demografinei situacijai.

Karolinos Masiulytės-Paliulienės, gimusios Paryžiuje, gerte gėrusios prancūzų kultūrą, kurios dalimi ji tapo, o nuo 1993 metų su vyru Arūnu Paliuliu grįžusios į Lietuvą, giminės istorija jau pradėta rašyti.

Kas jam yra teatras ir kas teatre yra jis, pasakoja režisierius Oskaras Koršunovas.

„Kažkoks jubiliejų laikas, – šypsosi režisierius Oskaras Koršunovas, – šiais metais man – keturiasdešimt, dvidešimt metų nuo pirmojo spektaklio pastatymo ir dešimt – Oskaro Koršunovo teatrui. Pusė gyvenimo atiduota teatrui…“

Donatas Petrošius. Aoristas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytoų sąjungos leidykla, 2009. – 136 p.

Dar 2007-ųjų rudenį, režisierius Gytis Lukšas džiaugėsi, jog „pagaliau nufilmuotos pagrindinės juostos „Duburys“ scenos“ ir drąsiai kalbėjo apie būsimo filmo vizijas: „bus dramatiškas, emociškai spalvingas ir aktualus įvairaus amžiaus žiūrovui“.

Kompozitorės Ramintos Šerkšnytės kūrybos sąrašas – išties įspūdingas. Jame aptiksime ir tokių kūrinių, be kurių šiandien jau sunkiai įsivaizduojamas Lietuvos orkestrų bei kamerinių ansamblių repertuaras. B