„Savo praeitį, istoriją nešamės ant kuprų“, – kalba rašytojas K. Platelis.

„Šiaurės Atėnai“ gerbia mane, priima mane tokį, koks esu, ir mano rašinius spausdina tokius, kokius parašau.

Žmonių, kuriems reikalingas ne autoritetas, o autoritaras, apstu. Nes patogiau gyventi, kai tau viską nurodo.

Jono Strielkūno, Justino Marcinkevičiaus ir Pauliaus Širvio dukrų atsiminimai. 

„Gyvenimas – lyg amerikietiški kalneliai. Bus tobulų akimirkų ir sunkių atkarpų, bet viskas to verta“, – 2012 m. interviu sakė menininkė.

Namų kino platformose galima rasti daugybę festivaliuose Lietuvoje rodytų filmų.

Jis gyveno kaip meteoras: staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo neįžvelgiamybėje.

„Kaip matai, Ėko, Paryžius jau merdi: gatvės beveik ištuštėjusios, kavinės seniai uždarytos...“

„Kūryboje nieko svarbaus sakyti nereikia“, – teigia R. Šerelytė, gegužę šventusi savo jubiliejų.

Jei atrasi bent vieną klasiko eilėraštį, su kuriuo rezonuoji, išmoksi rezonuoti su visa jo kūryba.

Paryžiuje gyvenantis rašytojas V. Papievis apibūdina šio miesto ritmo kismą karantino metu.

Ekspozicijoje – 75 Samuelio Bako darbai, kurti 1946–2007 m.