Kaip ir 1980 m. sukurtas „Kvadratas“, taip ir „Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras“ išskirtinis savo konceptualumu, scenine švara.
Pagal kylančio literatūros talento iš Prancūzijos É. Louis romaną.
Tai buvo spektaklis, tarytum atrišęs teatrui rankas.
Europoje garsus Lenkijos režisierius kuria spektaklį pagal S. Lemo romaną „Soliaris“.
Gedėkime tyliai, prisimindami jo muziką, jo tylą, kurią neretai naudodavo ir kuri dažnai reiškė daugiau nei patys įtaigiausi garsai.
O. Koršunovas: „Man patinka, kad šitame spektaklyje labai ryškiai jaučiasi įspėjimas. Įspėjimo momentas!“
Grzegorzas Jarzyna – teatro „TR Warszawa“ (buvęs „Teatr Rozmaitości“) meno vadovas, teatro, operos ir kino režisierius.
„Šiandien gyvename itin sudėtingu laiku, kai aktorius tampa temos nešiku“, – sako Lietuvos rusų dramos teatro vyr. režisierius.
Vakaro metu skambės F. Latėno kūriniai. Savo mintimis apie jį, jo paliktą pėdsaką šiuolaikinėje Lietuvos muzikoje dalinsis bendražygiai.
Pirmojo režisieriaus J. Vaitkaus spektaklio Vilniuje – A. Škėmos „Pabudimo“ – premjera įvyko 1989 m. vasario 16 d.
„Save raminame, kad viską žinome, nors iš tiesų užtenka pažvelgti į įvairius kūno ir dvasios reikalus“, – mąsto A. Dapšys.
„Turbūt pagrindinė pamoka tai, kad teatre, kaip ir gyvenime, viską turėsi daryti pats“, – prisipažįsta balerina.
Nešti žmogus turi tik krepšį arba vaiką ant rankų, o ne Auksinį kryžių ar žiūrovų aplodismentų įrašus, mąsto aktorė.
Kas privers režisierių R. Tuminą stabtelėti, jei ne žydintis sodas?
Šiuolaikiniame šokyje I. Cibulskytę žavi, kai jį atlieka profesionalus šokėjas, tada galima juo gėrėtis, vertinti ir diskutuoti.
Kompozitoriaus kuriamas uždaras, bet atrastas ir išjaustas pasaulis ryškus kaip fotografija.