Kai šiandien visuomenėje ar bažnyčiose malšinamos atviros diskusijos, galime imti pavyzdį iš Lutherio Vormse.

Viltingiausi šiuo klausimu bus 2025 m., kai viso pasaulio krikščionys minės Nikėjos I susirinkimo jubiliejų.

Vis populiarėjančio J. Pageu pavyzdys rodo, kad žmonės yra išsiilgę autentiško religinio gyvenimo.

Esame susirūpinę, kad siekis panaikinti diskriminacijos būdus galės būti taikomas ir bažnyčių mokymui, ir jų tradicijoms.

Kas draudžiama dvasininkams, tas pasauliečiams ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

C. S. Lewisas kartu su didžiaisiais mąstytojais atskleidžia unikalų krikščionybės požiūrį į žemiškąjį gyvenimą.

„Krikščionių vienybė yra dovana. Kurią Dievas duoda arba dar ne. Klausimas – ką tu veiki, kol lauki tos dovanos.“

Pamąstymai apie Evangelijos pagal Joną 15 skyrių – šių metų Maldos už krikščionių vienybę aštuondienio tekstą.

Visą savaitę bus transliuojami mokymai, liudijimai bei malda.

Turime galimybę dalelę Bažnyčios liturgijos parsinešti namo. Tai – ortodoksų tradicijos dalis, kartais pamirštama miesto šurmulyje.

Naujasis dvasingumas siekia užimti religinių dogmų bei įsitvirtinusių tikėjimo teiginių vietą. Ir dėl to krikščionys turi būti budrūs.

Atsiskyrimas nuo kitų žmonių – ypatingas psichologinis ir dvasinis išbandymas.