Prof. mons. Mariano Fazio pasakoja, kaip pašventinti kasdienį savo, kaip krikščionio, gyvenimą, kurio centras yra kryžius; dalijasi patirtimi apie katalikiško universiteto siekius ir tarnystę.
Jei būtų pakeistas sodo pavadinimas, vienuoliai norėtų keisti ir sodo dvasią. Kaip sakė kun. Algirdas Malakauskis OFM, Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno gvardijonas, pranciškonai siektų, kad tai „nebūtų tik jaunimo alaus gėrimo vieta“.
2006 metų rugsėjo 1-ąją Italijos Katalikų Bažnyčia pirmąsyk šventė Kūrinijos išsaugojimo dieną. Nutarta ją minėti kiekvienų metų rugsėjo 1-ąją. Kelias jai buvo ruošiamas jau daugelį metų ir galbūt ši iniciatyva vieną dieną bus priimta visos Visuotinės Bažnyčios.
Išbandymus, kuriuos kiekvienas žmogus, kiekviena bendruomenė vieną ar kitą dieną patiria savo gyvenime, norėčiau suskirstyti į tris rūšis: išbandymas vienatve, išbandymas absurdu ir išbandymas mirtimi.
2007 m. gegužės 18–liepos 1 d. šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos pasiekė ir Lietuvą. Lietuvoje šv. Teresėlės relikvijų kelionė tęsis iki liepos 1 d. Per 45 savo viešnagės Lietuvoje dienas šventosios relikvijos lankys visas vyskupijas, keliaus po miestų katedras, vienuolynus, dvasingumo centrus, kalėjimus, ligonines, primindamos visiems jos skelbtą vienintelę būtinybę: „Mylėti Viešpatį ir stengtis, kad Jis būtų mylimas“.
Ignacas Antiochietis Efezo bendruomenei maždaug 100 metais po Kr. rašė: „Įsiminkite Dievo melodiją!“ Tuo jis turėjo omeny, kad mumyse yra dieviška melodija, kurią reikia atrasti ir jai leisti skambėti mūsų gyvenime.
2004 metų vasario pabaigoje Vilniaus Bernardinų bažnyčioje Gavėnios rekolekcijas vedė kun. Gediminas Numgaudis OFM. Nors šis tekstas jau buvo skelbtas mūsų dienraštyje anksčiau, sulaukėme daug skaitytojų laiškų, prašančių jį pakartoti.
Europoje esama keisto ateities nenoro. Aiškiausiai tą rodo tai, kad vaikai laikomi grėsme dabarčiai; jie dažnai išgyvenami ne kaip viltis, bet kaip dabarties apribojimas.
Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien
Žmogaus teisės nėra koks sekuliarus išradimas. Krikščionių Bažnyčia už šias vertybes kovojo dar persekiojimų laikais, netgi anksčiau, nei buvo paskelbtas Milano ediktas (313 m.).
Lapkričio 26 d. Kristaus Karaliaus iškilmės proga broliai pranciškonai jau ketvirtą kartą į Vilniaus Bernardinų bažnyčią sukvietė vyrus pasidalyti savo tikėjimu, gyvenimo liudijimu bei malda. Šiose pamaldose, kurias vedė brolis Astijus Kungys OFM, savo gyvenimo liudijimu dalijosi brolis pranciškonas Seamus O’Maolchallinas OFM (Didžioji Britanija) bei Bernardinų parapijiečiai: du Gediminai, du Gintarai bei Vaidotas. Viešpatį muzika šlovino kontrabosistas Eugenijus Kanevičius bei saksofonistas Petras Vyšniauskas.
Rugsėjo 17–spalio 4 dienomis skirtingose Lietuvos erdvėse – bažnyčiose, sinagogoje, teatruose bei koncertų salėse, ligoninėse, kalėjimuose, senelių bei vaikų globos namuose, net angare – pirmą kartą vyko tarptautinis sakralinės muzikos ir labdaros projektas „Pax et Bonum“, kurio metu koncertavo ne tik Lietuvos atlikėjai, bet ir choras „Rustavi“ iš Gruzijos, muzikai iš JAV, Italijos, taip pat skambėjo estų kompozitoriaus Arvo Parto muzika.
"Galvoju: gal jau užtenka man apie tai šnekėti? Juk prabėgo penkiolika metų", - svarstė Tomas Šernas. Vis dėlto ryžosi duoti interviu "Lietuvos žinioms".
Popiežius Jonas Paulius II 1980 m. paskelbė šventąjį Pranciškų gamtos globėju. Žinoma, kiekvienas žino, kad šv. Pranciškus mylėjo gyvulius, paukščius ir gėles.