Jei vienas žmogus šeimoje gauna psichologinę ar dvasinę pagalbą, tuomet jis gali teigiamai paveikti ir visus kitus prastai besijaučiančius.
Psichologų akimis, atidėliojimas yra specifinis psichologinis reiškinys, kuris gali turėti nemažai neigiamos įtakos žmogui.
Užsitęsus nerimą palaikančioms gyvenimo aplinkybėms, turime laiku ir tinkamai pasirūpinti savimi.
Gebėjimas matyti ne tik savo, bet ir kitų gyvenimus sumažina nerimo, depresyvios nuotaikos pasireiškimo dažnį ir lygį.
MO rengiamo pokalbių ciklo apie emocinę sveikatą metu kultūros istorikas T. Vaiseta kalbino psichiatrą D. Pūrą.
Gydyti prieraišumo žaizdas reikia kuriant „aiškius“ naratyvus, kurie jungia dabartį su praeitimi.
Socialiniai tinklai skatina nerimą: jie juk taip ir sukurti, kad jų nepaliktum, nes, jei paliksi, tau bus labai neramu.
„Gal verta pradėti galvoti, ką galiu daryti su savimi, ką galiu keisti, kad man būtų geriau?“ – sako „Bernardinai.lt“ pašnekovė.
D. Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos požiūriu“ skirta kolektyvinės traumos analizei.
Tai, ką pastaruoju metu stebime viešojoje erdvėje, leidžia daryti išvadą, kad daugelio žmonių kantrybės rezervas galutinai išsekęs.
1936 m. kun. Alfonso Grauslio „Židinyje“ spausdintas tekstas apie tai, kaip reikėtų pažinti kitą žmogų.
Pastaruoju metu vyksta diskusijos apie visuomenę ištikusią vertybių krizę ir su tuo susijusius skaudžius padarinius.
Pokalbio metu pašnekovė ne kartą užsiminė apie išorinę ir vidinę stigmas, kurios dažnai lydi ir vargina depresija sergantį žmogų.
Kviečiame pasikalbėti apie tikrą, viltingą, sveiką, gyvenimui skonį suteikiantį džiaugsmą su psichologe-psichoterapeute Lina Vėželiene.
Ar įmanoma šeimoms susitaikyti, išgyti, gyventi gyvenimą be priklausomybių? Pasakoja priklausomybių konsultantė Virginija Blaževičienė.
Kas yra smurtas? Kaip jį galime atpažinti? Kaip nuo jo apsisaugoti? Apie tai pasakoja dr. Nijolė Liobikienė.