Tik padedami savo vaiko, išmokstame būti tėvais. Tėvystės semiamės ne iš knygų. Tėvystė gimsta mumyse. Ir negali būti nieko vertingesnio.

Esminis momentas – pasakyti, kad mes esame saugūs ir Lietuvoje karas nevyksta.

Mūsų vaikai labiau pasitikėtų savo vertybėmis, jei mes labiau pasikliautume savosiomis.

Gegužės mėnesį bažnyčias papuoš ne tik gėlių žiedai, spalvotos juostos, bet ir vaikai, pirmą sykį priimsiantys Komuniją.

Netvirtas kalbos ir ašarų tiltelis veda per prarają į kitą pusę, kur ne viską galima įvardyti ir suprasti.

Knygoje pateikiama daug patarimų ir įžvalgų apie tai, kaip bendrauti su vaikais įvairiausiose gyvenimo situacijose.

Ypač svarbu vaikams pasakyti, kad mes patys nežinome visų atsakymų, tačiau galime apie tai kalbėtis.

Suaugęs žmogus turėtų būti tas saugus uostas, į kurį paauglys gali visada sugrįžti gauti šilumos, palaikymo ir galimybę ištaisyti klaidas.

Priimti tokius vaikus pasisiūlė beveik 750 žmonių.

Labai svarbu, kad nė vienas suaugusysis neliktų abejingas tokioms patyčioms ir nedelsdamas jas stabdytų.

Jei norime padėti Ukrainos karo pabėgėliams vaikams, svarbu rasti žmones, kurie galėtų šiuos vaikus globoti ir pasirūpinti jų poreikiais.

Pelenų dieną pradedame gavėnios kelionę, kuri svarbi, kad pasiruoštume džiugiai ir mums, krikščionims, svarbiausiai metų šventei.